J. D. Salinger. Franė ir Zujis: apysaka. Iš anglų kalbos vertė Nerijus Maliukevičius. – Vilnius: Alma littera, 2006. – 168 p.

Džeromas Deividas Selindžeris (Jerome David Salinger) gimė 1919 m. sausio 1 d. Augo prestižiniame Niujorko rajone, Manchetene. Baigęs pradinius mokslus, 1934 – 1936 m., studijavo karo akademijoje. 1937 m. aštuoniolikmetis Džeromas įsimylėjo Oną O’neil kuri vėliau ištekėjo už Čarlio Čaplino. Laiškai, rašyti pirmajai meilei, tapo tiltu į literatūros pasaulį.

II Pasaulionio karo metais Dž. Selindžeris buvo pašauktas į kariuomenę. Tarnavo pėstininkų daliniuose, dalyvavo Normandijos operacijoje. Grįžęs iš karo Dž. Selindžeris atsidėjo rašymui.

Selindžerio kūryba negausi: vienas romanas, keturios apysakos ir apie trisdešimt novelių. Be abejonės, labiausiai jį išgarsino romanas „Rugiuose prie bedugnės“ (Catcher In the Rye, 1951), iškilmingai vadintas "penktojo dešimtmečio moksleivių biblija", o rašytojas, savo ruožtu – „kartos balsu“.Anuomet, XX vidury, gavęs nemažą honorarą už romaną „Rugiuose prie bedugnės“, rašytojas nusipirko sodybą, kur gyvena ir dabar gan užsidaręs, mažai dalyvaudamas viešajame gyvenime, atsisako duoti interviu, neleidžia įtraukti savo kūrinių į antologijas, pateikti kokias nors biografijos detales ar spausdinti savo nuotraukas. Tokį pasirinktą uždaro gyvenimo būdą autorius motyvuoja siekimu apginti savo jausmus, kurie esą didžiausias, kone vienintelis, menininko turtas.

Po „Rugiuose prie bedugnės“ pasirodę novelių rinkinys „Devyni apsakymai“ („Nine Stories“, 1954) bei „Franė ir Zujis“ („Franny and Zooey“, 1961), į kurią buvo įdėtos dvi apysakos, taip pat turėjo nemažą pasisekimą.

Apysakos „Franė ir Zujis“ pasakojimą sudaro Glasų šeimos jauniausio vaiko Franės išgyvenimai ir dvasiniai ieškojimai. Rašytojui svarbūs autentiški herojų pokalbiai, jų gyvenamoji aplinka, jis įsitikinęs, kad tiesą galima rasti pačioje kasdieniškiausioje situacijoje, kad gyvenimo paslaptis gali būti suvokta intuityviai ir ne iš karto.

Bernardinai.lt