Eglė Bendikaitė „Sionistinis sąjūdis Lietuvoje“, Vilnius, Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2006.

Lietuvos istorijos instituto leidyklos išleista Eglės Bendikaitės monografija „Sionistinis Sąjūdis Lietuvoje“, prisipažįstu, pirmiausia dėmesį patraukė puikia poligrafija ir patraukliu teksto maketu. Knyga išleista nepriekaištingai, padaryta viskas, kad jos skaitymas taptų maloniu įvykiu.

Nuo knygos išvaizdos perėjau prie jos turinio ir tikrai nelikau nuviltas. Tiesa, skaitydamas apgailėjau paplitusią praktiką disertacijas mechaniškai perdaryti į monografijas. Visgi knyga, net ir mokslinė, ir griežtus formalius reikalavimus turinti atitikti disertacija priklauso skirtingiems žanrams. Esu girdėjęs, kaip ne viena disertacija kritikuota už per didelį panašumą į monografiją, tačiau lygiai taip pat galima kritikuoti ir monografijas, kuriose išlieka struktūrinių disertacijos pėdsakų.

Mano įsitikinimu, silpniausia E. Bendikaitės knygos dalis – išvados. Jos pernelyg suraizgytos ir kartu vėlgi primena standartines disertacijų formuluotes. Susidaro įspūdis, kad be išvadų knygos vertė nė kiek nenukentėtų.

Šias kritines pastabas išsakiau ne todėl, kad nuvertinčiau aptariamą knygą. Veikiau dėl to, jog manau, kad, dar šiek tiek padirbėjus prie teksto, praplėtus atskiras dalis informacija, kuri savaime suprantama specialistams, bet įdomi ir reikšminga plačiajai auditorijai, E. Bendikaitės knyga būtų dar kelis kartus vertingesnė.

Tiesa, ir dabar esu pasiryžęs ginti teiginį, jog „Sionistinis sąjūdis Lietuvoje“ yra labai svarbus darbas, nuskaidrinantis svarbų mūsų praeities fragmentą. Knygoje nagrinėjamas laikotarpis nuo 1906 iki 1940 metų. Kitaip sakant, nuo tada, kai dabartinė Lietuvos teritorija tampa Rusijoje susiformavusio sionistinio judėjimo galios centru, iki sovietinės okupacijos pradžios.

Manau, jog dauguma skaitytojų puikiai žino, kas yra sionizmas. Visgi patikslinsiu, jei kas abejoja, jog sionizmo pavadinimas, kaip rašo E. Bendikaitė savo knygoje, yra kilęs iš Siono kalno, ant kurio buvo pastatyta Jeruzalės šventykla, vardo. Jau ankstyvojoje žydų istorijoje jis tapo Jeruzalės ir istorinės žydų tautos tėvynės sinonimu, o po antrojo šventyklos sugriovimo ir žydų išvarymo iš jų gyvenamų žemių – dar ir istoriniu tautos namų pavadinimu. Tiesa, sionizmas kaip judėjimas susiformavo tik XIX amžiaus pabaigoje, kai buvo iškeltas politinis siekis – sukurti politinius namus žydų tautai istorinėje jos tėvynėje, t.y. atkurti žydų valstybę Palestinoje. Toks tikslas buvo patvirtintas 1897 metų Bazelio kongrese, kuris vadinamas simboliniu sionizmo judėjimo pradžios tašku.

E. Bendikaitė nagrinėja užsienio istorikų ignoruojamą klausimą apie sionizmo judėjimo raidą Lietuvoje. Kaip pabrėžia pati autorė, susidaro įspūdis, kad po to, kai didžioji dalis Lietuvos žydų buvo išžudyti, tai nebeįdomi tapo ir jų praeitis. Būtų puiku, jei autorei tikrai pavyktų išprovokuoti mokslinę diskusiją šiuo klausimu. Šiuo atžvilgiu nepaprastai vykęs sumanymas knygos santrauką paskelbti net trimis – vokiečių, rusų ir hebrajų – kalbomis.

Nesu istorikas ir šią knygą skaičiau kaip žmogus, kurį domina istorija. Suprantu, kad autorė orientavosi tik į naujų dalykų aptarimą, darydama prielaidą, kad kitų valstybių sionistiniai judėjimai skaitytojui yra gerai žinomi. Deja, apie juos nusimano tik retas specialistas, todėl šiek tiek papildomos, paaiškinančios medžiagos knygą tikrai būtų praturtinę.

Labai svarbi, mano įsitikinimu, E. Bendikaitės pateikta įvairių sionizmo atmainų analizė, jų palyginimas. Ji atskleidžia svarbų – karštų diskusijų tarp pačių sionistų – faktą. Būtų labai įdomu paskaityti ir apie tai, kokiais argumentais sionizmui nepritarianti to meto žydų bendruomenės dalis kritikavo naują sąjūdį.

Apibendrindamas svarstymus apie knygą, noriu pabrėžti neabejotiną jos vertę. Ji tikrai praturtina mūsų istorinę sąmonę. Kelios pastabos, kurias išsakiau, skirtos autorės ateities tyrimams, o ne jau atlikto puikaus darbo sumenkinimui. Taip pat noriu visiems mokslinės literatūros leidėjams atkreipti dėmesį į E. Bendikaitės knygos poligrafiją, techninę kokybę. Visa tai suteikia knygai solidumo, ir tai nėra vien tik neesminės detalės.

Bernardinai.lt