W. Somerset Maugham. Teatras: romanas. Iš anglų kalbos vertė Nijolė Regina Chijenienė. – Vilnius: Alma litera, 2006. – 255 p.

Viljamas Somersetas Moemas (William Somerset Maugham, 1874–1965) – britų XX a. literatūros klasikas, prozininkas, dramaturgas, publicistas. Jo romanai bei pjesės turėjo milžinišką pasisekimą Europoje ir JAV, o pats autorius garsėjo didžiuliais honorarais bei ryšiais su britų žvalgyba, kelionėmis po pasaulį bei impresionistų darbų kolekcija. 1897 m. išleidęs pirmąjį romaną „Ledi iš Lambeto“ ir pjesę, atsisakė gydytojo karjeros ir atsidėjo kūrybai. Garsiausi jo romanai – „Aistrų našta“ (1915), „Mėnulis ir skatikas“ (1919), „Pyragaičiai ir alus“ (1930), „Teatras“ (1967), „Skustuvo ašmenys“ (1944).

V. S. Moemas romanuose kaip nuolankus ateistas aiškina savo gyvenimo filosofiją ir skeptiškai samprotauja apie įgimtą žmogaus kilnumą bei inteligenciją. Tai suteikia jo kūrybai kandaus cinizmo bei žavesio.

Teatro primadona Džulija Lambert, pagrindinė romano herojė, išgyvenusi meilę ir nusivylimą, bando susivokti savyje ir iš naujo pažiūrėti į aplinką, kurioje ji gyvena. Patirtis ir kančios padeda jai sustiprėti kaip asmenybei ir žengti naują žingsnį kūryboje.

Romanas į lietuvių kalbą išverstas pirmą kartą.

Ji ištiesė ranką į šokių salę. Šviesos buvo pritemdytos, ir iš tos vietos, kur sėdėjo, ji atrodė dar panašesnė į sceną, kurioje vyksta spektaklis. „Visas pasaulis yra tik teatras, o visos moterys ir vyrai aktoriai jame. Bet tai, ką aš matau pro arką, yra iliuzija; tik mes, aktoriai, esame realūs. Štai kur slypi atsakymas Rodžeriui. Žmonės yra mūsų žaliava. Mes esame jų gyvenimo prasmė. Mes surenkame jų kvailus ir lėkštus jausmelius ir padarome iš jų meną, sukuriame grožį, o jie reikšmingi tik tuo, kad sudaro publiką, kurios reikia mūsų saviraiškai. Jie tėra instrumentai, kuriais mes grojame, o ko gi vertas instrumentas, jei nėra kas juo groja?

Bernardinai.lt