2014 m. balandžio 18 d., penktadienis

Donis „Bite lingo“

2007-01-02
Rubrikose: Kultūra » Muzika 

Ką tik tryliktąjį gimtadienį atšventusi pirmoji Lietuvoje nepriklausoma baltiškosios kultūros kompanija „Dangus“ toliau džiugina lietuvybės bei kitokios nei popsas ir įvairių realybės šou propaguojamų muzikantėlių siūloma produkcija – ne tik festivaliais (pavyzdžiui, „Velnių malūnas“, „Kunigunda Lunaria“, „Mėnuo Juodaragis“ ir kt.), bet ir profesionaliai išleistais albumais.

Vieno naujosios lietuviškosios muzikos (nesiimu to žmogaus kūrybos įterpti į jokius rėmus, nes jų paprasčiausiai nėra – jos spektras itin platus, nuo etnikos iki noise) fenomenų – iš Jurbarko kilusio, dabar Klaipėdoje gyvenančio Donato Bielkausko (Donio) – kūrinys „Bite lingo“ yra bene gražiausias konceptualus albumas, kurį girdėjau pastaruoju metu. 53 minutes trunkantis „Bite lingo“ – sudėtingas kūrinys. Žinoma, pagrindą sudaro lietuviškos dainos, tačiau – tai ne užstalės, o greičiau sakralinė, etninė lietuviška muzika, ne ta, kurią girdime per „Gerą ūpą“. Šios dainos „pagardintos“ išmoninga Donio muzikos pajauta, subtilia, jautria, skaidria atmosfera.

Titulinis kūrinys „Bite lingo“ primena legendinį duetą „Dead Can Dance“, juolab kad ir Donatas Bielkauskas-Donis čia ne vienas: jam albume padeda lietuviškoji Lisa Gerrard – profesionali dainininkė Rasa Serra. Taip pat albume dalyvauja Klaipėdos folkloro ansamblio „Kuršių ainiai“ dainininkai, o desertui Donis siūlo dvi titulinio kūrinio mix versijas, kurias sukūrė žinomi Lietuvos eksperimentinės muzikos atstovai, pasivadinę pseudonimais Driezhas ir McKaras.

„Bite lingo“ – archainės giesmės, primenančios, kad Lietuva nemirė, kol nemirė jos etninis palikimas. Arba, kaip džiaugėsi kompozitorius Giedrius Kuprevičius, „šiais neramiais kultūros virsmo metais yra žmonių, siekiančių išsaugoti pamatinių jausmų ir pojūčių ląsteles“.

Šis kūrinys skirtas dvasios atgaivai, pavargus nuo kasdienybės, kurioje – spūstys, smogas, rutina ir postindustrinė visuomenė. Be to, albumas dailiai apipavidalintas, išleistas knygą primenančiu digipack pavidalu, o pati kompaktinė plokštelė – aukso spalvos, taigi estetai neturėtų būti nuvilti.

Ieškantiems daugiau siūlau pažvelgti į tinklalapius www.donis.lt, www.rasaserra.com, www.dangus.net.

1. Oi tu varna
2. Bite lingo
3. Tai gražiai gieda lakštingalėlė
4. Lopšinė
5. An krantelio akmenėlis
6. Už aukštųjų kalvelių
7. Vai, lėkė gulbių
8. Bite lingo [McKaras mix]
9. Bite lingo [Driezhas mix]
10. Žaliam berže gegutė kukavo

Donis „Bite lingo“

Mindaugas Peleckis

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Marija Krupoves ir Gerardas Edery

Balandžio 26 d. šv. Velykų proga Vilniaus Bernardinų bažnyčioje Marija Krupoves ir Gerardas Edery kartu su Klaipėdos kameriniu orkestru pristatys ypatingo grožio ir gilaus dvasingumo koncertą, įkvėptą abiejų atlikėjų išpažįstamų tikėjimų

Sheep Got Waxed

Paprastai kalbėdamas apie kolektyvą, atlikėją, reiškinį, nesunkiai galiu jį palyginti su kitu, atsekti įtakas ar bent jau kontekstą, kurioje muzika randasi. „Sheep Got Waxed“ atveju viskas yra sudėtingiau. Nė kiek neperdėsiu sakydamas, jog tai absoliučiai unikali grupė. 

Kęstas Kirtiklis

Apskritai tautybė meno ir kultūros kontekste pasirodo veikiausiai tuomet, kai nieko kitko negali pasakyti. Esate girdėję posakį „gerai kaip lietuviškam“?

Éricas Rohmeras

Tik keli režisieriai kino istorijoje gali pasigirti tokiu įdėmiu ir giliu žvilgsniu į vidinį personažų būvį kaip prancūzų kino klasikas Ericas Rohmeras (1920–2010). Galbūt dėl to, kad, kaip sykį teigė režisierius, jį kur kas labiau domina mintys...

Kristina Žaldokaitė

Pamilau gospel muziką ne dėl įmantrių melodijų, ne dėl teologiškai gilaus ir į apmąstymus vedančio teksto, bet dėl to, kad pirmoji išgirsta gospel giesmė mane pradžiugino. Tiesiog pradžiugino.

Sutemos tirščiausios prieš aušrą. Apie priklausomybės ligą ir sveikimo kelią

Ši knyga kiekvienam, norinčiam geriau suprasti klastingas priklausomybių ligas. Tai ne instrukcija, moralas, bet liudijimas, kad visada yra kelias atgal į gyvenimą, net jei gyvenimas yra virtęs, kaip atrodo, beviltiškais griuvėsiais.