2013 m. birželio 19 d., trečiadienis

Donis „Bite lingo“

2007-01-02
Rubrikose: Kultūra » Melomanija 

Ką tik tryliktąjį gimtadienį atšventusi pirmoji Lietuvoje nepriklausoma baltiškosios kultūros kompanija „Dangus“ toliau džiugina lietuvybės bei kitokios nei popsas ir įvairių realybės šou propaguojamų muzikantėlių siūloma produkcija – ne tik festivaliais (pavyzdžiui, „Velnių malūnas“, „Kunigunda Lunaria“, „Mėnuo Juodaragis“ ir kt.), bet ir profesionaliai išleistais albumais.

Vieno naujosios lietuviškosios muzikos (nesiimu to žmogaus kūrybos įterpti į jokius rėmus, nes jų paprasčiausiai nėra – jos spektras itin platus, nuo etnikos iki noise) fenomenų – iš Jurbarko kilusio, dabar Klaipėdoje gyvenančio Donato Bielkausko (Donio) – kūrinys „Bite lingo“ yra bene gražiausias konceptualus albumas, kurį girdėjau pastaruoju metu. 53 minutes trunkantis „Bite lingo“ – sudėtingas kūrinys. Žinoma, pagrindą sudaro lietuviškos dainos, tačiau – tai ne užstalės, o greičiau sakralinė, etninė lietuviška muzika, ne ta, kurią girdime per „Gerą ūpą“. Šios dainos „pagardintos“ išmoninga Donio muzikos pajauta, subtilia, jautria, skaidria atmosfera.

Titulinis kūrinys „Bite lingo“ primena legendinį duetą „Dead Can Dance“, juolab kad ir Donatas Bielkauskas-Donis čia ne vienas: jam albume padeda lietuviškoji Lisa Gerrard – profesionali dainininkė Rasa Serra. Taip pat albume dalyvauja Klaipėdos folkloro ansamblio „Kuršių ainiai“ dainininkai, o desertui Donis siūlo dvi titulinio kūrinio mix versijas, kurias sukūrė žinomi Lietuvos eksperimentinės muzikos atstovai, pasivadinę pseudonimais Driezhas ir McKaras.

„Bite lingo“ – archainės giesmės, primenančios, kad Lietuva nemirė, kol nemirė jos etninis palikimas. Arba, kaip džiaugėsi kompozitorius Giedrius Kuprevičius, „šiais neramiais kultūros virsmo metais yra žmonių, siekiančių išsaugoti pamatinių jausmų ir pojūčių ląsteles“.

Šis kūrinys skirtas dvasios atgaivai, pavargus nuo kasdienybės, kurioje – spūstys, smogas, rutina ir postindustrinė visuomenė. Be to, albumas dailiai apipavidalintas, išleistas knygą primenančiu digipack pavidalu, o pati kompaktinė plokštelė – aukso spalvos, taigi estetai neturėtų būti nuvilti.

Ieškantiems daugiau siūlau pažvelgti į tinklalapius www.donis.lt, www.rasaserra.com, www.dangus.net.

1. Oi tu varna
2. Bite lingo
3. Tai gražiai gieda lakštingalėlė
4. Lopšinė
5. An krantelio akmenėlis
6. Už aukštųjų kalvelių
7. Vai, lėkė gulbių
8. Bite lingo [McKaras mix]
9. Bite lingo [Driezhas mix]
10. Žaliam berže gegutė kukavo

Donis „Bite lingo“

Mindaugas Peleckis

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

REKOMENDUOJAME

doc. dr. Robertas Kudirka

Kalba, kuri neatitinka nustatytų normų, kurios sąmoningai vengiama ar bandoma pamiršti... Žodžiai, kurie šokiruoja, sukelia neigiamų emocijų, gąsdina... Visa tai – Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto docento dr. Roberto Kudirkos tyrimų sritis.

Plytele stebuklas

Pasiutusiai noriu ką nors parašyti. Ne, tai greičiau ne noras, o periodiškai užklumpanti keista baimė, kaltė, savo jutimu labai panaši į atsakomybę, kad kažko dar nepastebėjau gyvendama šiame pasaulyje po šia saule.

Rašytojas Andrius Jakučiūnas

Kodėl pasirinktinos vienos istorinės asmenybės, o ne kitos? Kodėl broliai Vileišiai, Basanavičius ir Čiurlionis, bet ne Petras iš Naujininkų, žvėryniškis Antanas ar, sakykim, koks nors Juozas?

Gruzinų rankų šešėlių teatras

Yra laikas juoktis ir yra laikas verkti. Kartais žvilgsnis nejučia užkliūva už ne tokių svarbių, bet kliūvančių savo neįprastumu kultūros naujienų.

VU biblioteka

Konferencijos „Vincas Mykolaitis-Putinas iš laiko perspektyvos“ rengėja dr. Aušra Jurgutienė ir vertėja Irena Balčiūnienė sutiko atsakyti į Aušros Gudavičiūtės klausimus apie literatūros klasiko, mokslo ir kritikos autoriteto nūdienos reikšmę. 

Arvydas Anušauskas. Teroras 1940–1958 m.

Abezė, Igarka, Vorkuta, Norilskas, Klepočiai, Červenė, Rainiai – tai masinio lietuvių naikinimo vietos. Sovietiniai nusikaltimų žmoniškumui metodai buvo labai įvairūs, bet padariniai visada vienodi – ligų, bado ir nepakeliamo darbo išsekintų žmonių mirtis...