2014 m. lapkričio 24 d., pirmadienis

Donis „Bite lingo“

2007-01-02
Rubrikose: Kultūra » Muzika 

Ką tik tryliktąjį gimtadienį atšventusi pirmoji Lietuvoje nepriklausoma baltiškosios kultūros kompanija „Dangus“ toliau džiugina lietuvybės bei kitokios nei popsas ir įvairių realybės šou propaguojamų muzikantėlių siūloma produkcija – ne tik festivaliais (pavyzdžiui, „Velnių malūnas“, „Kunigunda Lunaria“, „Mėnuo Juodaragis“ ir kt.), bet ir profesionaliai išleistais albumais.

Vieno naujosios lietuviškosios muzikos (nesiimu to žmogaus kūrybos įterpti į jokius rėmus, nes jų paprasčiausiai nėra – jos spektras itin platus, nuo etnikos iki noise) fenomenų – iš Jurbarko kilusio, dabar Klaipėdoje gyvenančio Donato Bielkausko (Donio) – kūrinys „Bite lingo“ yra bene gražiausias konceptualus albumas, kurį girdėjau pastaruoju metu. 53 minutes trunkantis „Bite lingo“ – sudėtingas kūrinys. Žinoma, pagrindą sudaro lietuviškos dainos, tačiau – tai ne užstalės, o greičiau sakralinė, etninė lietuviška muzika, ne ta, kurią girdime per „Gerą ūpą“. Šios dainos „pagardintos“ išmoninga Donio muzikos pajauta, subtilia, jautria, skaidria atmosfera.

Titulinis kūrinys „Bite lingo“ primena legendinį duetą „Dead Can Dance“, juolab kad ir Donatas Bielkauskas-Donis čia ne vienas: jam albume padeda lietuviškoji Lisa Gerrard – profesionali dainininkė Rasa Serra. Taip pat albume dalyvauja Klaipėdos folkloro ansamblio „Kuršių ainiai“ dainininkai, o desertui Donis siūlo dvi titulinio kūrinio mix versijas, kurias sukūrė žinomi Lietuvos eksperimentinės muzikos atstovai, pasivadinę pseudonimais Driezhas ir McKaras.

„Bite lingo“ – archainės giesmės, primenančios, kad Lietuva nemirė, kol nemirė jos etninis palikimas. Arba, kaip džiaugėsi kompozitorius Giedrius Kuprevičius, „šiais neramiais kultūros virsmo metais yra žmonių, siekiančių išsaugoti pamatinių jausmų ir pojūčių ląsteles“.

Šis kūrinys skirtas dvasios atgaivai, pavargus nuo kasdienybės, kurioje – spūstys, smogas, rutina ir postindustrinė visuomenė. Be to, albumas dailiai apipavidalintas, išleistas knygą primenančiu digipack pavidalu, o pati kompaktinė plokštelė – aukso spalvos, taigi estetai neturėtų būti nuvilti.

Ieškantiems daugiau siūlau pažvelgti į tinklalapius www.donis.lt, www.rasaserra.com, www.dangus.net.

1. Oi tu varna
2. Bite lingo
3. Tai gražiai gieda lakštingalėlė
4. Lopšinė
5. An krantelio akmenėlis
6. Už aukštųjų kalvelių
7. Vai, lėkė gulbių
8. Bite lingo [McKaras mix]
9. Bite lingo [Driezhas mix]
10. Žaliam berže gegutė kukavo

Donis „Bite lingo“

Mindaugas Peleckis

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Bernardinai.lt susitikimai

Bernardinai.lt ir toliau stengiasi būti arčiau savo skaitytojų, tad šį rudenį vėl pakviesimę į eilę susitikimų su mūsų redakcija, knygų pristatymus, šiltą pavakarojimą niūriais ir vis tamsesniais rudens vakarais. 

Henrikas Gudavičius. Laiškai iš kaimo

„Gyvenime reikia užimti kuo mažiau vietos ir į jokį viešesnį šurmulį net su patikimiausiu dviračiu nesiveržti be reikalo“ – sako sudzūkėjęs žemaitis H. Gudavičius. Beje, jis ne tik taip sako, bet taip ir gyvena įsuptas Saulės sukimosi ratu, nepailstančio Gamtos ritmo bei atsikartojančių Žemės darbų...

Mikalojus Vilutis

Jolanta Kryževičienė kalbino parodos autorių Mikalojų Vilutį, taip pat vienaip ar kitaip su paroda susijusius menotyrininkę Jurgitą Ludavičienę, parodos rengėją Kristiną Kleponytę Šemeškienę, dailininką Juozą Kalkų, Nijolę Vilutienę, grafikę Jūratę Stauskaitę.

Kamerinis choras „Aidija“.

Lietuvių chorinės kultūros aš labai gerai nepažįstu. Žinau chorus, bet nelabai matau ir suprantu bendrą Lietuvos chorinės kultūros strategiją ir viziją. Suprantu, kad Dainių šventės yra visų tikslas. Galbūt tai yra gražu ir gerai, galbūt to užtenka, o galbūt – ne.

Donatas Petrošius

Tęsiame poeto ir eseisto Donato Petrošiaus rašinių ciklą „Tėvynės ieškojimo sumaištys“. Pirmąją dalį galima perskaityti čia.

7 kvadratiniai metrai

„Šią knygą skaitykite ne smalsiai, o širdimi. Tik taip išgirsite skambančią Amžinybę, bet kokiame kambarėlyje tveriančią erdves. Ypač tame, kur du iki tol nepažįstami žmonės tveria vienas kitą“ – sako kun. A. Peškaitis OFM pristatydamas unikalią knygą.