Sekmadienį įvykusius savivaldybių rinkimus laimėjo Tėvynės sąjunga. Ant kulnų konservatoriams lipa antrojoje vietoje atsidūrusi Socialdemokratų partija. Toks rezultatas nėra netikėtas - gyventojų apklausų duomenys ir rodė sėkmę šioms partijoms. Į trečiąją vietą netikėtai įšoko Tvarkos ir teisingumo partija.

Laimėtojai ir pralaimėjusieji

Savivaldybių rinkimus daug kas vadino repeticija prieš kitąmet vyksiančius Seimo rinkimus, todėl antroji vieta neturėtų labai džiuginti socialdemokratų. Dabar turėdami savo rankose Vyriausybę, rinkimams jie išnaudojo visą valdžios resursą: didino pensijas ir kitas socialines išmokas, pasistengė kompensuoti rublinius indėlius. Premjeras Gediminas Kirkilas kartu buvo ir savo partijos rinkimų štabo vadas. Ne tik jis, bet ir ministrai važinėjo į susitikimus su rinkėjais ir agitavo už savo partiją. Ir vis tiek neįstengė aplenkti Seimo opozicijoje esančios Tėvynės sąjungos, kurios rinkimų agitacija buvo labai prasta.

Nuolatiniams konservatorių rinkėjams nelabai patinka tai, kad Tėvynės sąjunga remia G.Kirkilo mažumos Vyriausybę, bet toks priešingų ideologijų partijų flirtas nesutrukdė konservatorių pergalei.

Ko gero, tai, kad Tėvynės sąjunga principingai tyrė Valstybės saugumo departamento veiklą, rinkėjams padarė didesnį įspūdį negu Naujosios sąjungos ir paksistų puldinėjimai, bandant apkaltinti ją dešimtmečio senumo istorijomis.

Ir konservatorių, ir socialdemokratų gauti balsai rodo, kad rinkėjai vėl patiki tradicinėmis ir viso nepriklausomybės laikotarpio išbandytomis partijomis.

Šių rinkimų staigmena - trečioji Tvarkos ir teisingumo (liberaldemokratų) partijos vieta. Rolandas Paksas su savo partija - tarsi feniksas, prisikėlęs iš pelenų. Ši partija rinkimų kampanijos metu prižadėjo ne tik didinti pensijas, bet ir dar visokių gėrybių, kurios visai ne savivaldos kompetencijoje.

Paksistai prisikėlė todėl, kad šiems rinkimams nebuvo sukurta nauja rusiškus milijonus žarstanti populistinė partija. Akivaizdu, kad liberaldemokratams savo rinkėjus atidavė Darbo partija, atkirsta ne tik nuo nelegalių milijonų, bet ir nuo savo sukūrėjo Viktoro Uspaskicho, besislapstančio Maskvoje. Neseniai Generalinė prokuratūra atskleidė, kad Darbo partija yra gavusi 8 mln. Lt nelegalių pajamų ir 7 mln. Lt nelegaliai išleidusi.

Per šiuos rinkimus ji tokių resursų nebeturėjo, todėl nepadėjo net pažadai, kad V.Uspaskichas sugrįš kandidatuoti į Kėdainių savivaldybės tarybą. Darbo partijos griūtis nuo pirmosios vietos Seimo rinkimuose iki šeštosios savivaldoje - labai įspūdinga (rinkėjų sumažėjo penkis kartus).

Stabiliai penktojoje - Valstiečių liaudininkų sąjunga, sugebėjusi išsilaikyti kaimiškuose rajonuose, tačiau neturinti pasitikėjimo didžiausiuose miestuose. Šios partijos pirmininkė Kazimiera Prunskienė mano, kad jų rinkėjai irgi iš dalies atiteko paksistams.

Ketvirtojoje vietoje likusi Liberalų ir centro sąjunga atrodo šiek tiek nukraujavusi ir dėl atskilusio nuo jos Liberalų sąjūdžio, ir dėl korupcinio šleifo. Ir Vilniuje, ir Kaune ji prarado pirmaujančią poziciją.
Aštuntoji Krikščionių demokratų partijos vieta turbūt rodo, kad ji turi galimybių prisikelti iš užribio.
Tačiau septintoji Naujajai sąjungai yra, ko gero, didelio nuosmukio pradžia.

Pilietinės demokratijos partijos reikšmė tik ta, kad ji sugebėjo susilyginti su savo motinine Darbo partija V.Uspaskicho kunigaikštijoje Kėdainiuose.

O tas partijas, kurios nesurinko net po 1000 rinkėjų balsų, ko gero, būtų verta įstatymiškai panaikinti - juk 1000 narių neturinčios politinės jėgos negali egzistuoti.

Grumtynės dėl sostinės

Ypač sensacingi rinkimų rezultatai Vilniuje. R.Pakso partija sostinėje - pirmojoje vietoje, o iki šiol valdžiusi A.Zuoko - tik trečiojoje po antrąją vietą laimėjusios Tėvynės sąjungos.

Didžiausia rinkimų Vilniuje intriga buvo socialdemokratai. Jų sąrašui vadovavęs Algirdas Paleckis buvo viešai susikirtęs su partijos pirmininku Algirdu Brazausku. A.Brazauskas akivaizdžiai siekė išlaikyti sostinėje A.Zuoko valdančiąją koaliciją, kurią neretai paremdavo gėrybių savo verslui iš A.Zuoko valdžios gavusi tarybos narė Kristina Brazauskienė.

Jaunas A.Paleckis prieš rinkimus pareiškė, kad jo komanda neis į koaliciją su A.Zuoku, nedalys dovanų išskirtiniams verslininkams, o priešingai - kovos su korupcija. Jei A.Paleckio komanda būtų gerai pasirodžiusi šiuose rinkimuose, būtų buvę galima tikėtis, kad gegužės mėnesį per partijos pirmininko rinkimus A.Brazauskas galutinai praras partijos vairą, ir partija atsikratys komunistinės nomenklatūros šleifo.

Tačiau ketvirtoji socdemų vieta Vilniuje rodo tai, kad A.Paleckis, neturėdamas galimybių tapti Vilniaus meru, tikriausiai liks Seime, neidamas į savivaldą. O A.Brazauskas gali bandyti socialdemokratus pasukti koalicijos su A.Zuoku link.

Dėl Vilniaus valdžios jau rinkimų naktį pradėjo tartis konservatoriai su socialdemokratais ir Liberalų sąjūdžiu, tačiau R.Paksas bet kokia kaina pasiryžęs siekti mero posto. Atrodo, kad grumtynės dėl Vilniaus bus ne mažiau sudėtingos negu praėjusią kadenciją. Sunkios derybos dėl valdančiųjų koalicijų bus ir kitose savivaldybėse. Dabar dar neįmanoma nuspėti, kiek kokia partija turės merų.

Mažas aktyvumas

Sekmadienį balsavo 36,5 proc. rinkėjų. Pridėjus išankstinio balsavimo rezultatus, rinkėjų aktyvumas priartėjo prie 40 proc. Tai nėra blogas rezultatas, 1997 metų savivaldybių tarybų rinkimuose atėjo balsuoti dar mažiau žmonių. Aktyvumas buvo gerokai didesnis 2002 metais, bet tuomet savivaldos rinkimai buvo surengti kartu su Prezidento rinkimais. Europos Sąjungos valstybių savivaldos rinkimuose 30-40 proc. rinkėjų aktyvumas yra normalus. Matyt, reikės priprasti prie mažesnio dėmesio savivaldai ir Lietuvoje.
Rinkėjų pažymėjimus šiems rinkimams gavo ir tie, kurie išvažiavę iš Lietuvos, bet nepranešę apie pakeistą gyvenamąją vietą. Todėl, tikėtina, rinkėjų priskaičiuota daugiau negu jų iš tikrųjų yra. Ko gero, rinkimų teise nepasinaudojo ir žymi dalis studentų, negalėjusių balsuoti už to miesto, kuriame studijuoja, savivaldybės tarybos narius.

Pažeidimai

Trečiadienį ir ketvirtadienį, kai vyko išankstinis balsavimas, iškilo stulbinantis vaizdas: atrodė, kad "pilietinę pareigą" ypač skuba atlikti vien asocialūs asmenys. Jie įžūliai ir atvirai pasakojo prieš televizijos kameras, kad už balsą jiems pažadėti pinigai ar degtinė, piktinosi, kad tų pinigų negavo, kai balsų pirkėjai buvo priversti slėptis nuo teisėsaugos.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas sakė, kad balsų pirkimo atvejai buvo fiksuoti 15 savivaldybių. Galbūt balsų pirkimas netapo masiškesnis negu praėjusių Seimo rinkimų metu, kai toną papirkinėjimui uždavė Darbo partija. Tiesiog tuomet papirkinėjimas nebuvo viešai užfiksuotas televizijos kamerų. Anksčiau buvo balsuojama paštuose, o dabar, kai balsavimas paštu panaikintas, asocialūs asmenys, parduodantys balsus, susispietė vienoje vietoje - savivaldybės pastate.
Vilniaus miesto balsų pirkimo atvejus atskleidė patys žiniasklaidos atstovai. Dėl Naujosios sąjungos kandidatės į savivaldą Loretos Dovydauskienės veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Palangoje girtus asocialius žmones balsuoti atsivedė valstiečių liaudininkų kandidatė. Pagėgiuose dėl savivaliavimo ir įtariamo rinkėjų papirkinėjimo buvo atstatydinta rinkimų komisijos pirmininkė - Tvarkos ir teisingumo partijos narė.

Balsų pirkimu Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose įtariama Lenkų rinkimų akcija. Darbo partija Kėdainiuose rinkėjams padovanojo Ryčio Cicino koncertą, nors šiemet įstatymas tokius nemokamus koncertus draudžia kaip rinkėjų papirkinėjimą.

Reikalaujama Z.Vaigausko galvos

Premjeras Gediminas Kirkilas buvo iš anksto įspėjęs VRK, kad kai kurių partijų štabai mokė savo narius, kaip falsifikuoti rinkimų rezultatus. Premjeras piktinosi, kad VRK nesiėmė jokių priemonių rinkimų tvarkai sugriežtinti. Z.Vaigauskas teigia prašęs policijos sustiprinti budrumą. VRK pirmininkas buvo pagąsdinęs, kad dėl pažeidimų kai kur rinkimai gali būti pripažinti negaliojančiais. Tačiau, tikėtina, visi pažeidimai, kaip visada, bus pripažinti neturinčiais lemiamos įtakos rinkimams.

Šiemet partijos griežčiau reikalauja VRK atsakomybės. Ji nekreipė dėmesio į tai, kad socialdemokratų išleisti pinigai reklamai ir deklaruotos išlaidos, pasak ekspertų, skyrėsi puse milijono litų, nekreipė dėmesio į Tėvynės sąjungos skundus, kad Naujosios sąjungos nariai išleido šmeižikišką laikraštį ir jį rinkėjams nemokamai platino, kad paskutinę dieną prieš rinkimus buvo apšmeižtas Liberalų sąjūdis. Jo pirmininkas Petras Auštrevičius reikalauja, kad Z.Vaigauskas atsistatydintų. VRK vadovu nepatenkintos ir kitos partijos. Tačiau rinkimų naktį Z.Vaigauskas teigė nemąstąs apie atsistatydinimą ir kartojo nuolatinę savo frazę, kad rinkimų sąžiningumu turi rūpintis pačios partijos.

"Valtiečių laikraštis"