Jacek Andrzej Rossakiewicz (g.1956) Nukryžiavimas (Pasija pagal evangelistą Joną - 6)

Penktasis žodis

„Trokštu“ (Jn 19,28)

Evangelistas Jonas apie šį tavo žodį pasakoja: Tu žinojai, kad visa būtų atlikta, kad būtų išpildytas raštas, tu tarei: „Trokštu“. Taip pat ir čia tu patvirtinai psalmės žodžius, kai Dievo Dvasia pranašiškai apie tavo kančią nusakė. Nes toje pačioje 22 psalmėje apie tave pasakyta: „Lyg molio šukė išdžiūvusios mano jėgos, prie gomurio limpa man liežuvis“ (Ps 22,16). O 69 psalmėje, 22 eilutėje, apie tave sakoma: „Troškuliui numalšinti man jie duoda acto“.

O tu, Tėvo tarne, klusnus iki mirties ant kryžiaus, tu apžvelgi visa, kas tave ištinka, einant į tai, kas turi įvykti, per visa, ką tu darai, to link, ką daryti privalai, per visus faktus išpildydamas pareigą. Tu esi tarsi baimingai susimąstęs – ir paliestas mirties baimės, kuri paprastai aptemdo dvasią ir atima aiškią nuovoką, kad visa tavo gyvenime dera su amžinu atvaizdu, kuris buvo iškilęs prieš tavo Tėvo Dvasią, kai jis jį mąstė. Tu iš tikrųjų nepaisai savo bevardžio, nukraujuoto, degančiomis žaizdomis padengto, nuogo ir rytietiškos saulės kaitrai išstatyto kūno troškulio. Tu atskleidi daug daugiau, tu net mirdamas myli tėvo valią ir su beveik nesuvokiamu, žavėtinu nuolankumu tari: „Taip, ir tai yra išpildyta, ką kaip Tėvo valią pranašai apie mane išpranašavo; taip, iš tikrųjų aš trokštu“. O karališkoji širdie, kuriai ir kankinimas, deginantis tavo kūną beprasmiame siautulyje, yra ne kas kita, kaip iš aukščiau duoto pavedimo išpildymas!

Tačiau taip tu suvokei visą savo kančią su jos žiauriu kietumu. Tai buvo pavedimas, o ne aklas likimas; Tėvo valia, o ne žmonių piktumas; tavo meilės išganingasis veiksmas, o ne nuodėmės veiksmas. Tu žlugai, kad mes būtume išgelbėti; tu mirei, kad mes gyventume; tu troškai, kad mes rastume atsigaivinimą gyvenimo vandenyse. Tu degei troškuliu, kad iš tavo perverto šono, iš širdies ištrykštų gyvojo vandens versmė. Prie jo tu kvietei, kai stovėdamas ant uolos garsiai šaukei: „Kas trokšta, teateina pas mane, ir tegeria, kas tiki mane; nes gyvojo Dvasios vandens srovės tekės iš Mesijo širdies“ (Jn 7,37 ir toliau).

Tu kentei troškulį dėl manęs, tu troškai mano meilės ir mano išganymo: kaip ištroškęs elnias trokšta vandens šaltinio, taip mano siela trokšta tavęs. 

Karl Rahner SJ. Iš knygos Gebete des Lebens,
Herder Freiburg, Basel, Wien, 1993
Iš vokiečių kalbos išvertė Vidmantas Šimkūnas SJ