Oficialus pavadinimas: Airijos Respublika (air. Poblacht na hÉireann).

Vėliava: trispalvė, sudaryta iš trijų vertikalių juostų: žalios, baltos ir oranžinės.

Herbas: arfa mėlyname fone. Nacionalinis herbas puošia visų Airijoje cirkuliuojančių euromonetų reversą.

Nacionalinis simbolis: žalias trilapis dobilas.

Himnas: „Amhrán na bhFiann“ (kareivių daina), melodija – Peadaro Kearney ir Patricko Heeney, tekstas – Peadaro Kearney.

Valstybinė šventė: Kovo 17-oji, Šv.Patriko diena.

Teritorija: 70, 282 km² (tai sudaro apie 83,25% viso Airijos salos ploto, likusioji salos teritorijos dalis – Šiaurės Airija – priklauso Didžiajai Britanijai). Iš jų vandens – 2%, dirbamos žemės – 16,82%.

Geografija ir klimatas. Airijos Respublika yra išsidėsčiusi šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje esančioje Airijos saloje, į šiaurės vakarus nuo žemyninės Europos. Šalis užima apie penkis šeštadalius salos ploto, likusioje salos dalyje yra išsidėsčiusi Didžiajai Britanijai priklausanti Šiaurės Airija. Rytinė Airijos dalis per Šiaurės kanalą priartėja prie Didžiosios Britanijos.

Šalies reljefas gana tolygus, šalies viduryje esančios žemos lygumos vietomis pereina į nedidelius kalnus. Vakarinėje pakrantėje nemažai uolų. Centrinėje šalies dalyje esančioje lygumoje yra daug ežerų ir durpingų pelkių.

Aukščiausias kalnas – Karantuelis (Carrantuohill, 1 041 m aukščio). Ilgiausia upė – Šanonas (Shannon, 340 km), didžiausias ežeras – Nėjaus (Lough Neagh, 396 km²), aukščiausias krioklys – Powerscourt (122 m).

Airijos klimatas palyginti švelnus, jūrinis, panašus visoje šalies teritorijoje. Jį sąlygoja nuo Golfo srovės ateinančios oro masės ir iš Atlanto pusės pučiantys pietvakarių vėjai. Žiemos švelnios, o vasaros – palyginti vėsios – žemesnė nei -10ºC temperatūra žiemą ar aukštesnė nei +30ºC temperatūra vasarą pasitaiko retai.

Apie pusę visų dienų per metus būna apsiniaukę. Klimatas drėgnas - kai kuriose šalies dalyse lyja net po 275 dienas per metus, daugiausia kritulių iškrenta rugpjūčio-sausio mėnesiais.

Kadangi po paskutinio ledynmečio Airijos sala buvo atskirta nuo žemyninės Europos dalies, Airijoje aptinkamos gyvūnijos ir augalijos rūšių spektras yra siauresnis nei likusioje Europos dalyje.

Gyventojai. 4,2 mln. gyventojų. Gyventojų tankumas - 60,3 žmogaus / km².

Vidutinių gyventojų gyvenimo trukmė – 77,73 metų. Šeimos nėra didelės - vienai moteriai tenka 1,86 vaiko.

Nuo XX amžiaus 8-ojo dešimtmečio Airijos gyventojų skaičius nuolat augo, 1996-2002 metais Airijos gyventojų skaičiaus augimas buvo lygus 1,3% ir tuo laikotarpiu buvo didžiausias ES.

2004 metais į ES priėmus 10 naujų narių, Airiją užplūdo didelė emigrantų banga, daugiausia – emigrantų iš Lenkijos (sudaro apie du trečdalius visų atvykusiųjų), Lietuvos, Slovakijos, Latvijos ir Estijos. Taip pat šalyje gyvena nemažos amerikiečių, kinų bendruomenės.

Už Airijos ribų gyvena apie 1 milijonas airių, o visame pasaulyje – apie 70 milijonų žmonių, turinčių airiško kraujo. Tokį platų airių pasklidimą daugiausia lėmė emigracijos bangos, vykusios po 1845 metų Didžiojo bado ir XX amžiaus 6-ojo ir 9-ojo dešimtmečių ekonominių recesijų. Airiai daugiausia emigravo į Didžiąją Britaniją ir JAV, tad šiandien šiose šalyse yra įsikūrusios didžiausios airių bendruomenės. Nemažos airių bendruomenės gyvuoja ir Australijoje, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje, taip pat – kai kuriuose Afrikos regionuose bei Pietų Amerikoje. Pastarąjį dešimtmetį emigruojančių airių srautai sumažėjo.

Sostinė ir didžiausi miestai. Sostinė - Dublinas (495 781 gyventojas), Korkas (123 062), Golvėjus (65 832), Limerikas (54 023), Voterfordas (44 594), Kilkenis (8 625). Tai tankiausiai apgyvendinti centrai. Apie 40% visų gyventojų gyvena 100 km spinduliu aplink Dubliną.

Kalba. Dvi oficialios valstybinės kalbos. Pirmoji - airių (gėlų) kalba, priklausanti keltų kalbų šeimai, yra labai artima škotų, velsiečių ir bretonų kalboms. Airių kalba daugiausia vartojama vakarinėje salos pakrantėje. Visoje šalyje plačiau vartojama antroji oficialioji kalba – anglų.

Valstybė aktyviai skatina airių kalbos vartojimą. Airių kalba yra vienas iš pagrindinių pradinėse ir vidurinėse mokyklose dėstomų dalykų, daugėja mokyklų, kuriose visas mokslas vyksta tik airių kalba. Veikia airiška žiniasklaida. Nepaisant to, tik 43 % suaugusiųjų Airijos gyventojų teigia mokantys senąją airių kalbą.

Nuo 2007-ųjų metų airių kalba įvardijama kaip 21-oji oficiali ES kalba.

Religija. Airijos Konstitucijoje yra įtvirtinta tikėjimo laisvė. Romos katalikai sudaro 88,4% visų Airijos gyventojų, Airijos Bažnyčios atstovai (anglikonai) - 3%, kiti krikščionys (Airijos Presbiterionų Bažnyčios, Airijos Metodistų Bažnyčios atstovai ir kt.) – 1,5%. Veikia ir musulmonų, žydų bendruomenės. Ateistais save įvardija 3,5% visų gyventojų.

XX amžiuje Airijos Katalikų Bažnyčia patyrė sekuliarizacijos laikotarpį: nuo 1973 iki 2001 metų Katalikų Bažnyčios lankomumas smuko nuo 90% iki 48%. Tačiau kitų Vakarų valstybių kontekste airių katalikai išsiskiria aukštais Bažnyčios lankomumo rodikliais.

Nors dauguma Airijos mokyklų steigėjų yra religinės organizacijos, tarp jaunimo sekuliarizmo tendencijos yra ypač ryškios – kai kurie švietimo sistemos atstovai dėjo daug pastangų, kad mokyklose mokiniai nebebūtų mokomi maldų, rengiami Pirmosios komunijos ir Sutvirtinimo sakramentams.

Švietimas ir mokslas. Švietimui kasmet yra skiriama apie 5% Airijos BNP. Privalomas mokslas trunka nuo 6 iki 16 metų amžiaus arba tol, kol jaunuolis baigia tris antrosios švietimo pakopos klases.

Šalies švietimo sistema sudaryta iš trijų lygmenų. Pirmojo (pradinio) lygmens švietimo įstaigų veikla yra finansuojama iš valstybės biudžeto, taip pat – vietinių mokesčių lėšomis. Nors pradinis mokslas yra privalomas vėliausiai nuo 6 metų, vidutinis amžius, kada vaikai pradeda lankyti mokyklą, yra 4 metai.

Antrajam švietimo sistemos lygmeniui priklauso vidurinės, profesinės, bendruomenės ir bendrojo lavinimo mokyklos. Daugumai vidurinių mokyklų vadovauja religiniai ordinai. Didžioji dalis (apie 90%) vidurinių ir profesinių mokyklų biudžetų yra finansuojami valstybės.

Trečiąjį švietimo sistemos lygmenį sudaro universitetai, technologijos koledžai ir švietimo koledžai. Šios švietimo įstaigos turi savo autonomiją ir yra daugiausia finansuojamos iš valstybės biudžeto. Tiesa, per pastarąjį dešimtmetį buvo įsteigta keletas nepriklausomų privačių koledžų. Trečiojo lygmens – aukštojo išsilavinimo – siekia daugiau nei 50% antrąją švietimo pakopą baigusių Airijos jaunuolių. Airijoje veikia 4 universitetai: Dublino universitetas (arba Trinity koledžas), Nacionalinis Airijos universitetas, Limeriko universitetas ir Dublino miesto universitetas.

Kultūra ir menas. Ankstyvieji airių poezijos kūriniai paliko spalvingą mitinių ir istorinių pasakojimų paveldą, kuriuo remiasi ir mūsų dienų modernieji kūrėjai. Šiandien yra plačiai žinomi tokie airių legendų herojai, kaip Fionn Mac Cumhaill ar Táin Bó Cúailgne, ar senuoju keltų tikėjimu besiremianti airių fantastinė poezija. Tebešvenčiamos ir tokios tradicinės senosios airių šventės, kaip Lá Fhéile Brídge (Šv.Brigitos) diena vasario mėnesį, Lúnasa (rugpjūtį) ir Oíche Shamhna (lapkritį).

Literatūra airių kalba. Pirmieji rašytiniai literatūros kūriniai senąja airių kalba pasirodė XVI amžiuje. XVIII-XIX amžiais airių dvasininkai, mokytojai ir kai kurie poetai vis dar rašė airių kalba. Vienas iš žinomiausių šio laikotarpio poetų buvo Brian Merriman (1747-1805), populiariojo „Vidurnakčio teismo“ autorius. XX amžiuje su tokių autorių, kaip Patrick Pearse (1879-1916) ir Pádraic Ó Conaire (1883-1928), atėjimu airių kalba kuriama literatūra tapo atviresnė Europos įtakai. Iš žymiausių moderniųjų laikų autorių, rašiusių airių kalba, minėtini Liam Ó Flaitheartaigh, Máirtín Ó Cadhain, Seosamh Mac Ghrianna, Máirtín Ó Direáin ir kiti. Garsiausiais šių dienų kūrėjais airių kalba laikomi Liam Ó Muirthile (g.1950), Nuala Ní Dhómhnaill (g.1952), Áine Ní Ghlinn (g.1955), Cathal Ó Searcaigh (g.1956) ir kiti.

Literatūra anglų kalba Airijoje suklestėjo XVIII amžiuje. Iš angliškosios tradicijos pirmtakų galima paminėti garsiųjų „Guliverio kelionių“ autorių, satyriką Jonathaną Swiftą (1667-1745), eseistą Edmundą Burke’ą (1729-1797), dramaturgą Oliverį Goldsmithą (1728-1774), Richardą Brinsley Sheridaną (1751-1816) ir kitus. Vėlesnieji žymūs šios tradicijos autoriai buvo Oscaras Wilde‘as (1854-1900),  Nobelio premijos laureatas George‘as Bernardas Shaw (1856-1950). XIX amžiuje išaugęs susidomėjimas senąja Airijos keltų kultūra atsispindėjo ir anglų kalba rašiusių Airijos kūrėjų, ypač Williamo Butlerio Yeatso, kūryboje. Garsiausi Paryžiuje rašę airių kūrėjai - naujoviško modernaus romano „Ulisas“ (1922 m.) autorius Jamesas Joyceas (1882-1941) ir Samuelis Beckettas (1906-1989).

Poezija. Iš moderniųjų Airijos poetų verta paminėti Nobelio premijos laureatą Seamus’ą Heaney (g.1939), Thomas’ą Kinzellą (g.1928), Eavaną Bolandą (g.1945), Kate O‘Brien (1897-1974), Colmą Tóibíną (g.1955) ir kitus

Drama. Airių dramos kūriniai yra daugiausiai realistiniai. Žymiausi šios literatūros šakos atstovai - Brianas Frielis (g.1929), Tomas Kilroyus (g.1934), Marina Carr (g.1965), Conoras McPhersonas (g.1971) bei kiti.

Dailė. XIX amžiuje – XX amžiaus pradžioje daug airių tapytojų išėjo Paryžiaus dailės mokyklą, pavyzdžiui, Williamas Leechas (1881-1968), Walteris Osborneas (1859-1903), Mary Swanzy (1882-1978).

Architektūra. Ryškiausi Airijos architektūros paminklai – Dubline stovinti Kristaus Bažnyčia ir Šventojo Patriko katedra, karališkoji Kilmainhamo ligoninė, Dublino pilis ir kiti statiniai.

Muzika. Tradicinis Airijos muzikos instrumentas yra arfa. Vienas iš ankstyviausių Airijos kompozitorių, kurio kūriniai pasiekė ir mūsų laikus, buvo būtent aklas arfininkas, vienas iš paskutinių senosios bardų tradicijos atstovų, Turloughas O‘Carolanas (1670-1738). XVIII amžiuje Dublinas buvo svarbus muzikos centras. Žymūs Airijos kompozitoriai – Johnas Fieldas (1782-1837), Charlesas Villiers Stanfordas (1852-1924), Seánas Ó Riada (1931-1971), Brianas Boydellis (1917-2000), Grainne Mulvey (g.1966). Tradicinė airių muzika šiandien yra populiari ne tik pačioje Airijoje, bet ir kitose pasaulio šalyse. Šiandien minėtinas džiazo gitaristas Louisas Stewartas, muzikos grupės U2, ASH, dainininkės Sinéad O‘Connor, Enya ir kiti.

Kinas. Filmai Airijoje ir apie Airiją kuriami jau nuo 1897 metų. Nuo XX amžiaus 8-ojo dešimtmečio Airijoje prasidėjo nauja vaidybinių filmų banga, pateikusi alternatyvą užsienio produkcijai. Žymiausi airių režisieriai – Bobas Quinnas, Joe Commefordas, Cathal Black, Thaddeusas O‘Sullivanas ir kt.

Istorija. Pirmieji Airijos salos gyventojai – keltai – į šiandenės Airijos teritoriją atvyko dar VI amžiuje prieš Kristų. Keltai niekada nesuvienijo Airijos politiškai, tačiau jų dėka buvo sukurtas teritorinis ir lingvistinis Airijos vientisumas.

Nuo VIII amžiaus pabaigos iki X amžiaus salą puldinėjo vikingai. XII amžiuje iš šiandienės Anglijos ir Velso teritorijų į Airiją ėmė veržtis normanai, ir tai pradėjo daugiau nei 7 amžius trukusią anglų-airių kovų erą, gausią sukilimų ir griežtų represijų. Normanai pradėjo intensyvų šalies centralizavimo procesą ir greitai ėmė kontroliuoti visą šalį. Aukščiausią politinę valdžią salos teritorijoje įgijo Anglijos karalius.

Nors tradiciškai laikoma, kad šalyje krikščionybę įvedė šv. Patrikas, tačiau yra įrodymų, kad krikščioniškos bendruomenės čia gyveno jau anksčiau. Patys airių vienuoliai skleisti krikščionybę po kitus Europos kraštus pradėjo dar iki prasidedant VIII amžiui. XVI amžiuje Anglijoje vykę religiniai pokyčiai turėjo atgarsį ir Airijoje. Reformacijos metu Airijoje buvo įkurta Airijos (anglikonų) bažnyčia.

XVI amžiuje Airijoje vyko daugybė sukilimų, jų priežastis buvo religiniai nesutarimai ir Anglijos karūnos bandymai Airijoje įkurdinti naujus anglų kolonistus. Ilgainiui šie naujieji anglų naujakuriai (protestantai) monopolizavo politinę valdžią, priėmė prieš katalikus nukreiptus baudžiamuosius įstatymus.

Nors XVIII amžiuje Airijoje stiprėjo patriotiniai judėjimai, siekiant įkurti nepriklausomą Airijos respubliką, kurioje visos religinės grupės turėtų lygias teises. Politiniame šalies gyvenime vyko priešingos tendencijos - 1801 metais buvo sudaryta visiška politinė Didžiosios Britanijos ir Airijos sąjunga, panaikinta tik 1922 metais.

Visą XIX amžių vyko Airijos katalikų emancipacija – buvo pamažu naikinami nukreipti prieš katalikus baudžiamieji įstatymai, 1829 m. katalikams buvo suteikta teisė tapti Parlamento nariais.

1846-1856 metais šalyje siautė didelis badas, per šį dešimtmetį šalies gyventojų skaičius sumažėjo ketvirtadaliu (nuo 8 iki 6 milijonų): mirė apie 1 mln. žmonių, tiek pat gyventojų emigravo iš šalies. Taip prasidėjo su pertrūkiais vykusi airių emigracijos era, trukusi iki XX amžiaus 7-ojo dešimtmečio. Didysis badas paaštrino neigiamas airių visuomenės nuotaikos britų vyriausybės atžvilgiu, stiprėjo airių noras gauti savivaldą.

Nuo XIX amžiaus 8-9 dešimtmečių airiai intensyviai siekė reformuoti ar panaikinti Didžiosios Britanijos ir Airijos sąjungą. Tačiau tuo pat metu – maždaug nuo XIX amžiaus 9-ojo dešimtmečio vidurio – veikė ir priešingos jėgos. Už sąjungą su Didžiąja Britanija pasisakė daugiausia šiaurinių šalies grafysčių (Ulsterio) protestantai „sąjungininkai“ arba „junionistai“, kurie baiminosi prarasti savo ekonomines bei socialines privilegijas, jei Airijos katalikai iš tiesų būtų įgiję realią politinę galią. Junionistų nuotaikos darėsi vis kovingesnės.

1916 metais po nesėkmingo airių sukilimo, įgijusio Velykų pirmadienio sukilimo vardą, kelerius metus truko partizaninis airių karas. 1919 m. sausį airiai patys paskelbė vienašalę Nepriklausomybės deklaraciją ir Airijos Respubliką. Tačiau kitos valstybės, išskyrus lenininę Rusiją, Airijos Respublikos nepripažino. Po atkaklios kovos, 1921 m. airiai ir britų vyriausybė pasirašė Anglijos - Airijos sutartį, pagal kurią 26 Airijos grafystėms buvo suteiktas nepriklausomos dominijos Britų Sandraugoje statusas, tuo tarpu likusios 6 išliko Didžiosios Britanijos sudėtyje. Šia sutartimi nebuvo patenkinta nė viena pusių. Airiai norėjo įkurti savarankišką respubliką. Sutartimi nepatenkinta airių dalis kilo į pilietinį karą, priešinosi Airijos išlikimui Britų Sandraugos dalimi. Tačiau sukilėliams trūko visuomenės paramos – tai turėjo daug įtakos jų pralaimėjimui. Vis dėlto 1922 m. gruodžio 6 d. Airija galutinai atsiskyrė nuo Jungtinės Karalystės, tačiau išliko Britų Sandraugos dalimi.

1937 m. įsigaliojo Airijos Konstitucija, o 1948 m. Airijos Respublikos aktu buvo deklaruotas Airijos Respublikos statusas. Pagal šį aktą, iki tol Karaliaus vardu veikusio generalgubernatoriaus institucija buvo pakeista Airijos Prezidentu. Nepaisant to, Airijos Respublika dar kurį laiką – iki 1949 m. balandžio – išliko Britų Sandraugos dalimi.

1955 m. Airija įstojo į Jungtinių Tautų organizaciją, o nuo1973 m. yra Europos Bendrijos (nuo 1995 m. – Europos Sąjungos) narė.

Airijos vyriausybės siekė taikaus Airijos suvienijimo ir dažnai bendradarbiavo su Didžiosios Britanijos vyriausybe, slopinant žiaurius Šiaurės Airijoje vykusius konfliktus, žinomus „neramumų” vardu. 1998 m. referendumu buvo priimtas Taikos susitarimas dėl Šiaurės Airijos konflikto sprendimo – „Gerojo penktadienio susitarimas“. Šiuo metu Susitarimas jau yra įgyvendinamas, nors ir lėčiau, nei buvo planuota. 2006 m. Airijos ir Didžiosios Britanijos vyriausybės pradėjo įgyvendinti Šv. Andriaus susitarimą, paremtą 1998 metų susitarimu.

Administracinė sistema. Airija yra unitarinė valstybė. Teritoriniu požiūriu šalis yra skirstoma į 26 grafystes: Karlou, Kavano, Klero, Korko, Donegalo, Dublino, Golvėjaus, Kerio, Kildero, Kilkenio, Lišo, Leitrimo, Limeriko, Longfordo, Lauto, Mėjo, Mido, Monachano, Ofalio, Roskomono, Slaigo, Tipererio, Voterfordo, Vestmido, Veksfordo, Viklou.

Vietos savivaldos sistemą sudaro 114 administracinių vietos savivaldos vienetų. Airijos vietos savivaldos sistema sudaryta iš trijų lygmenų: 1) grafysčių / miestų lygmens (114 savivaldos vienetų), 2) regioninio lygmens, 3) dviejų regioninių asamblėjų valdomų teritorijų. Pirmojo lygmens savivaldos organų nariai skiria antrojo ir trečiojo lygmens valdymo organų atstovus.

Užsienio politika. Airija, kaip maža valstybė, savo užsienio politiką grindžia kolektyvinio daugiašališkumo principais. Vykdydama savo užsienio politiką, Airija remiasi pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms, demokratijai ir teisinei valstybei principais.

Airija nėra prisijungusi prie karinių blokų, jos saugumo politikoje svarbiausia yra narystė Jungtinių Tautų organizacijoje, į kurią šalis įsijungė 1955 metais. Airija aktyviai dalyvavo šios organizacijos nusiginklavimo ir taikos palaikymo, žmogaus teisių ir vystymo veikloje. Taip pat Airija aktyviai palaikė JT Tarptautinio baudžiamojo teismo įsteigimą 2002 metais.

1973 metais Airija tapo visateise Europos Bendrijos nare. Narystė šioje organizacijoje Airijai suteikė laisvą priėjimą prie Europos bendrijos (vėliau – ES) vidaus rinkos – tai turėjo didelę teigiamą įtaką šalies ekonominiam vystymuisi. Tapusi ES nare, Airija sumažino savo ekonominę priklausomybę nuo Didžiosios Britanijos.

Šiuo metu narystė ES yra pagrindinis Airijos užsienio politikos prioritetas. 1999 metais šalis buvo viena iš Europos ekonominės ir pinigų sąjungos steigėjų. Airija aktyviai dalyvauja ES Bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) formavimo bei įgyvendinimo procese.

Glaudžius santykius su JAV Airijai padeda palaikyti didelės JAV gyvenančios airių bendruomenės ir stiprėjantys ekonominiai santykiai. Airija siekia stiprinti transatlantinius santykius, gerindama bendradarbiavimą tarp JAV ir ES bei JAV ir Kanados.

Pasinaudodama savo pačios taikos proceso Šiaurės Airijoje patirtimi, Airija stengiasi tarpininkauti ir sprendžiant kitus konfliktus, ypač palaikant stabilumą Viduriniuosiuose Rytuose.

Nuo 1974 metų Airija teikia pagalbą besivystančioms šalims per savo bendradarbiavimo programas. Svarbiausias šių programų tikslas – mažinti skurdą, nelygybę ir socialinę atskirtį besivystančiose šalyse. Nuo pat pradžių Airijos vystomo bendradarbiavimo programos buvo labiausiai orientuotos į Afrikos sub-Sacharos sritį (Lesotą, Mozambiką, Tanzaniją, Etiopiją, Zambiją ir Ugandą). Airija taip pat siekia stiprinti prekybinius, verslo ir kultūrinius ryšius su Azijos ir Lotynų Amerikos valstybėmis.

Politinė sistema. Airijos politinę sistemą nustato Airijos Konstitucija, įsigaliojusi 1937 metais. Airija yra parlamentinė respublika. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso Nacionaliniam Parlamentui – dvejiems Oireachtas rūmams, vykdomoji – Prezidentui ir Vyriausybei, teisminė – teismams.

Politinės partijos. Kairiųjų ideologija Airijos politikoje niekada nevaidino svarbaus vaidmens. Per visuotinius rinkimus jau septynis dešimtmečius balsų daugumą surenka dvi centro partijos - Fianna Fail ir Fine Gael. Po 2002 metų visuotinių rinkimų Airiją valdo koalicinė daugumos vyriausybė, sudaryta iš Fianna Fail partijos ir Pažangiųjų demokratų.

Šiuo metu Žemuosiuose Parlamento rūmuose Fianna Fail turi 81 vietą; Fine Gael - 31 vietą; Darbo partija - 21 vietą, Pažangieji demokratai – 8 vietas; Žaliųjų partija – 6 vietas ; Sinn Fein – 5 vietas.

Prezidentas. Tiesioginių rinkimų būdu septynerių metų kadencijai renkamas Prezidentas yra valstybės galva. Tas pats asmuo negali eiti Prezidento pareigų daugiau kaip dvi kadencijas. Nuo 1997 metų Prezidentės pareigas eina Mary McAleese, 2004-aisiais ji buvo perrinkta antrajai kadencijai. Artimiausi Prezidento rinkimai vyks 2011 metais.

Prezidento atliekamos funkcijos yra daugiau ceremoninės. Žemųjų Parlamento rūmų teikimu, jis skiria Ministrą pirmininką, skiria bei atleidžia ministrus. Taip pat Prezidentas sušaukia ir paleidžia Žemuosius Parlamento rūmus, pasirašo įstatymo projektus, atstovauja valstybei jos santykiuose su kitomis valstybėmis, yra aukščiausias karo pajėgų vadas, teikia malonę nuteistiesiems. Prezidentas negali išvykti iš valstybės be vyriausybės sutikimo.

Parlamentas. Pirmasis Airijos parlamentas susirinko dar 1264 metais. Šiandien Airijos Parlamentą sudaro iš dveji rūmai (Oireachtas) – 166 narius turintys Žemieji Parlamento rūmai arba Atstovų rūmai (Dáil Éireann) ir iš 60 narių susidedantis Senatas (Seanad Eireann). Žemųjų parlamento rūmų ir Senato kadencijos sutampa, abeji rūmai renkami penkerių metų kadencijai. Dáil Éireann rinkimai vyksta 41 daugiamandatėje apygardoje pagal vieno perkeliamo balso balsavimo sistemą (tam tikra proporcinio atstovavimo sistema). 11 iš 60 Senato narių skiria Ministras Pirmininkas, likusieji 49 yra renkami universitetų. Artimiausi parlamento rinkimai vyks 2007 metais.

Parlamentas leidžia įstatymus bei žemesnės teisinės galios teisės aktus, Žemieji Parlamento rūmai gali siūlyti konstitucines pataisas, kurioms priimti turi būti rengiamas referendumas, sušaukia karines pajėgas, ratifikuoja tarptautines sutartis, skelbia nepaprastąją padėtį šalyje. Žemieji Parlamento rūmai siūlo biudžeto projektą, gali pareikšti nepasitikėjimą Vyriausybe.

Senato vaidmuo įstatymų leidyboje yra daugiau konsultacinis, jis taip pat gali daryti pataisas, tačiau negali vetuoti Dáil Éireann pasiūlymų. Dáil Éireann pateikiamus įstatymų projektus Senatas negali svarstyti ilgiau nei 90 dienų.

Vyriausybė. Ministrų kabinetui vadovauja Ministras pirmininkas (Taoiseach), jį Atstovų rūmų teikimu skiria Prezidentas. Vyriausybės narius – ministrus - skiria Prezidentas ministro pirmininko teikimu, galutiniam jų paskyrimui reikalingas Atstovų rūmų pritarimas. Vyrausybė privalo turėti Dáil Éireann pasitikėjimą, jei jį praranda, Ministras pirmininkas turi atsistatydinti, arba Prezidentas turi paleisti Dáil Éireann. Pagal Airijos Konstituciją, Vyriausybę gali sudaryti nuo 7 iki 15 narių.

Nuo 2002 metų birželio 7 dienos veikia koalicinė Fianna Fail ir Pažangiųjų demokratų Vyriausybė.  Ministro pirmininko pareigas eina Fianna Fail partijos lyderis Bertie Ahernas.

Teismai. Airijoje teisminę valdžią turi keleto lygmenų teismai. Teisėjus skiria Prezidentas Vyriausybės teikimu. Pačios rimčiausios bylos yra nagrinėjamos Aukščiausiajame Teisme, kuris yra galutinė apeliacijos instancija, į jo funkcijas įeina ir konstitucingumo priežiūra bei Konstitucijos aiškinimas. Airijoje yra nepripažįstama Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisdikcija.

Ekonomika. Airijos ekonomika yra maža, atvira, priklausoma nuo prekybos. Jos augimo vidurkis 1995-2006 metų laikotarpiu buvo apie 6%. 2003-iaisiais Airijos ekonomika  įvertinta kaip „globaliausia“ visame pasaulyje pagal jos atvirumą prekybai ir investicijoms bei turizmui teikiamą svarbą. Eksportas yra pagrindinis Airijos ekonomikos augimo „variklis“.

Po beveik dešimtmetį trukusio rekordinio augimo, 2001-2002 metais, Airijos ekonomikos augimo tempai sulėtėjo. Per paskutinį XX amžiaus  dešimtmetį Airijos ekonomikos augimas 3 kartus viršijo ES vidurkį, tačiau XXI amžiaus pradžioje ekonomikos augimo tempai sulėtėjo. Yra plačiai sutariama, kad pagrindiniai Airijos ekonominį augimą sąlygoję veiksniai buvo jauna ir sparčiai didėjanti darbo pasiūla, didelės šalį pasiekusios investicijų įplaukos, gera ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų panaudojimo strategija, glaudi socialinė partnerystė, atvirumas tarptautinei prekybai prekėmis ir paslaugomis, didelis dėmesys švietimui ir technologinėms naujovėms. 2006 metais Airija pagal ekonominės laisvės indeksą buvo trečia pasaulio valstybė, Airijos prekybos internetu sistema yra viena iš liberaliausių Europoje.

Airijoje yra apie 1100 užsienio kapitalo įmonių – beveik pusę jų sudaro JAV įmonės, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos – apie ketvirtadalį. Pati Airija užsienyje investuoja palyginti nedaug.

2006 metais nedarbo lygis šalyje buvo 4.3%, apie 50% darbo jėgos priklauso profsąjungoms.

8% visų Airijos dirbančiųjų dirba žemės ūkio sektoriuje, 29% - pramonės įmonėse, 64% - aptarnavimo sferoje.

Airijos žemės ūkio pagaminta produkcija sudaro apie 8% BVP.

Pagrindinės pramonės šakos: geležies, švino, cinko, aliuminio, barito ir gipso kasyba, maisto produktų gamyba, aludarystė, tekstilės pramonė, drabužių siuvimas, chemijos ir vaistų pramonė, geležinkelių įrangos gamyba, laivų statyba ir renovacija, stiklo ir krištolo dirbinių gamyba, programinė įranga. Airija pirmauja pasaulyje pagal cinko rūdos kasybą, ji yra viena iš daugiausia durpių iškasančių pasaulio valstybių.

Airijos paslaugų sektoriuje yra sukuriama apie pusę viso šalies BNP. Turizmo sektorius sparčiai plėtėsi 1985-2002 metais, apie pusė visų apsilankančiųjų atvyksta iš Didžiosios Britanijos, ketvirtis – iš kontinentinės Europos ir Šiaurės Amerikos.

2005 metų duomenimis, daugiausia eksportuojama chemijos ir vaistų pramonės gaminių, įrengimų bei transporto priemonių, maisto, gėrimų bei tabako gaminių. Daugiausia importuojama įrengimų bei transporto priemonių, chemijos ir vaistų pramonės gaminių, mineralinio kuro, maisto, gėrimų bei tabako gaminių. Pagrindinės eksporto šalys – JAV, Didžioji Britanija, Belgija ir Vokietija. Pagrindinės importo prekių tiekėjos – Didžioji Britanija, JAV, Vokietija ir Kinija.

Mokesčiai. Įmonių pelno mokestis lygus 12.5%, fizinių asmenų pajamų mokestis atitinkamai – 20% ir 42%. Pridėtinės vertės mokesčių tarifai yra 13.5% ir 21%.

Šalies valiuta. Nuo 2002 metų Airijos nacionalinę valiutą pakeitė eurai.

Žiniasklaida. Pirmieji laikraščiai Airijoje pasirodė prieš 300 metų. Šiuo metu yra leidžiami 6 nacionaliniai dienraščiai: The Irish Independent, The Irish Times, The Irish Examiner, The Star, The Evening Echo, The Evening Herald. Leidžiami du savaitraščiai airių kalba: Lá ir Foinse.

Kiekvieną savaitę yra išleidžiama apie 60 vietos laikraščių. Visoje Airijoje plačiai cirkuliuoja Didžiosios Britanijos laikraščiai ir žurnalai, kai kurie iš jų turi savo „airiškus” variantus.

Nacionalinį radiją ir televiziją valdo nacionalinis transliuotojas Radio Telefís Éireann, kuris transliuoja du televizijos ir penkis radijo kanalus. Šalyje populiari ir Didžiosios Britanijos televizija bei radijas. Veikia airiškas radijo kanalas Raidio na Gaeltacha, airių kalba transliuojamas TV kanalas TG4.

2006 metais Airija buvo trečia pagal spaudos laisvę pasaulio valstybė.

Kita

Šalies kodas: IE

Interneto kodas – ie.

Šalies telefono kodas: +353

Naudingos nuorodos:

Įvairi informacija apie Airiją: www.ask-ireland.com

Airijos Parlamentas: www.oireachtas.ie

Airijos Prezidentas: www.president.ie

Airijos Vyriausybė: www.irlgov.ie

Airijos Ministro pirmininko puslapis: www.irlgov.ie/taoiseach

Airijos Užsienio reikalų ministerija: www.irlgov.ie/iveagh

Airijos ambasada Lietuvos Respublikoje: http://www.urm.lt/popup2.php?tmpl_name=m_urm_for_embassy&m_urm_country_id=53

Lietuvos ambasada Airijos Respublikoje: ie.mfa.lt

Airijos Švietimo ir mokslo ministerija: www.irlgov.ie/educ

Airijos Mokslo fondas: www.sfi.ie

Airijos Statistikos departamentas: www.cso.ie

Airijos verslo puslapis: www.enterprise-ireland.com

Turizmas Airijoje: www.tourismireland.com

Airijos regionai: www.ireland.travel.ie

Informacija atnaujinta 2007 m. balandžio 16 dieną. Nuotraukos: Holger Leue.

Bernardinai.lt