„Jau šiuo metu nešoka nieks fokstroto, rumbos, lėto tango./ Paryžiuje dabar kita mada, ten muzika užvaldo mus greita,/ ten madingiausias šokis – kengūra“- smagiai dainuoja Deizė, operetės „Balius Savojoje“ veikėja.

Nuotaikingos Paulo Abrahamo operetės „Balius Savojoje“ premjera, kurioje daugybė gražiausių muzikinių numerių, numatoma balandžio 21, 22, 29 bei gegužės 5 dienomis Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.

Dažnai manoma, kad operetė mažiau rimta nei opera - ji labiau susijusi su komiškomis intrigomis, o ne su muzikos sudėtingumu. Todėl domėtis operetėmis, kurios skiriamos pramogai, bet ne filosofinių gyvenimo klausimų sprendimui, atrodytų nerimta. Tačiau ir žiūrovų, ir kūrėjų susidomėjimas šiuo žanru neslūgsta.Vengrų kompozitorius Paulas Abrahamas (Paul Abraham,1892 – 1960) susidomėjo operete būdamas 36-ių. Jis kūrė muziką vokiečių ir vengrų kino filmams Europos garsinio kino priešaušryje, išbandė jėgas klasikiniame žanre (yra išlikusi simfonija ir kvartetai), galiausiai pasuko prie operetės. Manoma, kad iš dalies tokį apsisprendimą įtakojo kompozitoriaus žmona R. Barsoni, kuri buvo Budapešto operos primadona.Abrahamas sukūrė trylika operečių. Visos kompozitoriaus populiariosios operetės - „Viktorija ir jos husaras“ (1930), „Havajų gėlė“(1931), „Balius Savojoje“ (1932, Lietuvoje pastatyta 1990) buvo nufilmuotos. Kai kuriose iš jų pagrindinius vaidmenis atliko paties Abrahamo atradimas – paauglė, „dainuojanti sensacija“, Marta Egert (Marta Eggerth), vėliau keletą kartų pelniusi pasisekimą ir Holivude. Vienos operetės tradicijos atstovai - pirmųjų operečių kūrėjas Žakas Ofenbachas (Jacques Offenbach), Johanas Štrausas sūnus (Johann Strauss, Jr.), Francas Leharas (Franz Lehár), Oskaras Štrausas (Oscar Straus), Imrė Kalmanas (Emmerich Kálmán), Zigmundas Rombergas (Sigmund Romberg) - buvo tie kompozitoriai, kurių kūrybos principais rėmėsi Paulas Abrahamas. Tačiau savo operetėse jis pradėjo naudoti džiazo muzikos  elementus, o tai buvo drąsi naujovė, tarsi tiltas iš operetės į miuziklą. 1936 m. Didžiojoje Britanijoje P. Abrahamo operetė „Balius Savojoje“ buvo „perdaryta“ į miuziklą, atliekamą anglų kalba.

Trijų veiksmų operetės „Balius Savojoje“ („Ball im Savoy“) libreto autoriaiAlfredas Griunvaldas (Alfred Griünwald) ir Fricas Liohneris-Beda (Fritz Löhner-Beda) pusiau rimtai, pusiau juokais, laikydamiesi klasikinės operetės taisyklių, pasakoja apie herojų meilę, išdavystę ir susitaikymą (libretą į lietuvių kalbą vertė Gintaras Patackas).

Operetės fabulą sudaro įvykiai, kuriuos iššaukia vienas pagrindinis įvykis – balius Savojoje. Jis ypatingas tuo, kad kartą metuose į Nicą suvažiuoja damos ir ponai, ištroškę sensacingų ir skandalingų naujienų. O tokias naujienas galima rasti pirmiausia ten, kur renkasi aukštuomenės ir bohemos atstovai.

Be to, „Figaro“ redakcija turi ypatingą privilegiją kasmet įsteigti premiją, brangų paveikslą, už didžiausią Savojos baliaus sensaciją, kuri akimirksniu radijo bangomis pasklinda po visą pasaulį. Kam paveikslas atiteks šį kartą? Ar Madlenai, kuri praneš mažytę sensaciją, kad ji, markizė Madlena de Fobla, kardinolo dukterėčia, palatos prezidento pusseserė, markizo Aristido žmona, ką tik apgavo savo vyrą? Ar Deizei, kuri atvyko iš Amerikos tam, kad prisipažintų esanti populiarusis šlagerių kompozitorius Žozė Pasodoblis ir išmokytų visus susirinkusiuosius šokti „Kengūrą“?

Pagrindinius vaidmenis operetėje „Balius Savojoje“atliks solistai Mindaugas Rojus (markizas Aristidas de Fobla), Rasa Ulteravičiūtė, Loreta Ramelienė (Madlena), Rita Petrauskaitė, Svetlana Konstantinova (Deizė Parker, džiazo kompozitorius Žozė Pasodoblis), Virginijus Pupšys (Mustafa Bėjus, turkų pasiuntinybės Paryžiuje atašė), Jadvyga Grikšienė, Valerija Balsytė (Bebė, Madlenos kambarinė), Šarūnas Juškevičius, Stasys Rezgevičius (Arčibaldas, Aristido kamerdineris), dalyvaus kiti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai, choro dainininkai, baleto šokėjai.

Herojai iki spektaklio pabaigos įveiks daugybę kliūčių bei sunkumų, o mes sužinosime, kuo pasibaigs jų išbandymai, atėję  į teatrą pažiūrėti premjeros.

Šiuo metu vyksta repeticijos -  pluša kūrybinė grupė, kuri žiūrovams yra puikiai pažįstama iš sėkmingai rodomų spektaklių, tokių, kaip J. Štrauso „Šikšnosparnis“, Z.Liepinšo „Paryžiaus katedra“. Tai – muzikinis vadovas ir dirigentas Stanislavas Domarkas, režisierius Ramūnas Kaubrys ir jo nepamainomi vienminčiai – scenografas Artūras Šimonis, kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė, choreografas Aurelijus Liškauskas, chormeisteris Vladimiras Konstantinovas.

Operetės visada baigiasi laimingai. Gal dėl to šis žanras banalus? Svarbiausia gyvenime – mokėti šokti madingiausią šokį. Ar mokate „Kengūrą“?

Bernardinai.lt