Eilėraščių šimtinė „Paberti grūdai“ – naujausias poeto, visuomenės ir kultūros veikėjo, ateitininko Kazio Bradūno eilėraščių rinkinys, skirtas paminėti šio Lietuvai svarbaus žmogaus 90-ąjį gimtadienį. Eilėraščius į knygą atrinko pats autorius. Kaip pats K. Bradūnas prisipažįsta, į „Pabertus grūdus“ surinkti „eilėraščiai, kuriuos galima laikyti man ypač būdingais temų bei išraiškos formų atžvilgiu“. Pabandykime šį rinkinį trumpai aptarti.

Visų pirma į akis krinta knygos viršelis. „Pabertus grūdus“ išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla kaip dvyliktąją „Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų“ serijos knygą. Kaip žinome, šioje serijoje galime susidurti ir su tokiais ryškiais dabartiniais lietuvių poetais kaip Tomas Venclova ar Donaldas Kajokas. Šios serijos knygų apdaila patikėta puikiai šį amatą išmanančiam Romui Orantui, kurio švelnios iliustracijos pažadina norą knygą paimti į rankas. Kai tas jau padaryta, telieka susikaupti ir skaityti.

O paskaityti „Pabertuose grūduose“ tikrai yra ką. Nieko naujo nepasakysiu tardamas, kad Kazio Bradūno poetika remiasi lietuvių liaudies dainų stilistika, grindžiama pasikartojimais (pvz., eilėraštis „Motinos rauda“, p. 21), klausimo ir atsakymo formulėmis (eilėraštis „Partizanų baladė“, p. 33), stilizuotu gamtos vaizdu (eilėraštis „Vasarvidis“, p. 15). Tai rami, bet kartu ilgesio kupina ir skausminga lyrika, kurioje gausu tiek krikščioniškosios simbolikos ir Biblijos motyvų (dažnas eilėraštis kuriamas kaip malda; šiame rinkinyje ypač išsiskiria penki eilėraščiai-meditacijos, kurių kiekvienas pradedamas vis kita Šventraščio citata, p. 56-60), tiek ir pagoniškosios mitologijos (eilėraštis „Devyniabrolė“, p. 95), sunkiai suprantamo žmogaus ir žemės ryšio apmąstymų (pvz., eilėraštis „Žemiškoji litanija“, p. 67). Tai kartais pereina ir į istorinį kontekstą (pvz., eilėraštis „Įkapės“, p. 32).

K. Bradūno, kaip ir kitų gerų poetų, eilėraščiai reikalauja skaitytojo atidumo, atviros širdies, nusiteikimo įsiklausyti, įdėmiau pamąstyti, ką reiškia Būti šioje žemėje. Ir pats poetas tam kviečia, pvz., eilėraščiuose „Maldininkė motina“ (p. 55) ir „Po dviejų karų“ (p. 75) lyrinis subjektas prisimena savo besimeldžiančią mamą ir verkiantį tėvą. Šių dviejų eilėraščių vaizdai itin sakralūs, priverčiantys suklusti, peržvelgti tiek žmogaus-pasaulio-kančios sąryšius, tiek tėvų ir vaikų santykius. Kad ir kaip būtų keista, net skausmingas temas liesdamas poetas sugeba išlikti pozityvus, nenustoti vilties, pvz., eilėraštyje „Paskutinė vakarienė“.

Anot literatūros kritiko Valentino Sventicko, Kazys Bradūnas – tradicinis poetas, savo tekstuose visų pirma siekiantis minties gylio ir formos paprastumo. Išskirtinis šio poeto bruožas – poetinio žodžio saikas, glaustumas. Ypač gražiai tai atsiskleidžia rinkinio eilėraščiuose „Aplankymas“ (p. 26), „Emaus“ (p. 45), „Pavakarė“ (p. 81), „Vėlyvas ruduo“ (p. 97).

Nemažai rinktinės „Paberti grūdai“ eilėraščių galima traktuoti kaip konkrečios egzodo, priverstinio Tėvynės palikimo, patirties perteikinius. Todėl knygą vertėtų bent jau pasklaidyti ir jaunosios kartos žmonėms, moksleiviams ir studentams, kuriems tai vienas iš būdų perimti šią įspūdingą žmogiškąją (kartu ir specifiškai lietuvišką) patirtį ir pabandyti ją palyginti su nūdienos problemomis, tokiomis kaip masinė lietuvių emigracija...

Rašantiems (ar bandantiems rašyti) žmonėms derėtų suklusti ties Kazio Bradūno eilėse sužibančiais žodžio ir kūrybos vertinimais. Žinant, kiek knygų išleido šis asmuo ir koks jis reikšmingas lietuvių kultūrai (Nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatas), į jo poetinę pasaulėžiūrą tikrai verta pasigilinti.

Apibendrindamas galėčiau teigti, kad rinkinyje „Paberti grūdai“, kaip ir visoje Kazio Bradūno poezijoje, kalbama apie paprastus dalykus, tačiau per juos atsiskleidžia žmogiškosios egzistencijos gelmė. Žmogus, kuris yra bent ką nors brangaus praradęs ir sugebėjęs tai išgyventi, šį poetą supras.

Pabaigoje derėtų pastaba, kad šiuo poetu susidomėjusiesiems vertingiausia būtų įsigyti 2001 m. „Aidų“ leidyklos išleistą visą K. Bradūno kūrybinį palikimą – rinkinį „Sutelktinė“. Paties autoriaus atrinktų eilėraščių šimtinė – puiki įžanga į tai.

„Ateitis“ Nr.2, 2007 m.