Skelbiame Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Remigijaus Šimašiaus atsakymą į vakar „Bernardinai.lt“ pasirodžiusį europarlamentaro Aloyzo Sakalo komentarą. Tikimės ši diskusija pasirodys įdomi ir naudinga.

Apie melą dėl „melo“ progresinių mokesčių tema

Europarlamentaras Aloyzas Sakalas apkaltino progresyvinių mokesčių priešininkus, o konkrečiai ir Lietuvos laisvosios rinkos institutą apsimelavus. Asmeninio pobūdžio pareiškimus, kurie suponuoja, kad autorius apie mano bendradarbius žino daugiau už mane, paliksiu jo sąžinei. Atsakysiu tik į tris jo išsakytus priekaištus dėl neva apsimelavimo apie progresinius mokesčius.

Vakaruose nediskutuojama dėl progresinių mokesčių atsisakymo?

Autorius teigia, kad progresinių mokesčių šalininkai perša klaidingą mintį, jog Vakarų valstybės „tik ir galvoja, kaip atsikratyti progresinių tarifų“. Faktas yra tas, kad bent jau Lietuvos laisvosios rinkos institutas niekada to neteigė. Akivaizdu, kad Vakarų valstybėse yra žmonių, šiuo klausimu galvojančių visaip. Tačiau teigė, kad Vakarų valstybėse vyksta diskusija dėl progresinių mokesčių atsisakymo bei daromi žingsniai to link. Ir visgi – kaip su tomis diskusijomis ir konkrečiais žingsniais?

Jau paties autoriaus pateiktas pavyzdys, kaip apie progresinių mokesčių atsisakymą pasisakė krikdemų kandidatas į finansų ministrus, tik iliustruoja teiginį, kad diskusija vyksta. Jungtinėse Valstijose proporcinių mokesčių idėja jau bene dešimtmetį nemažos dalies Respublikonų partijos atstovų keliama itin aštriai. „Business Week“ konstatavo, kad vieno tarifo pajamų mokesčio sėkmė Rytuose (Centrinėje Europoje) skatina Vakarus atidžiau nagrinėti šią alternatyvą. Galima paminėti ir diskusijas dėl progresinių mokesčių atsisakymo atskirose ES šalyse, pavyzdžiui, Ispanijoje, Airijoje, Kretoje, Maltoje, Vengrijoje, toje pačioje autoriaus jau minėtoje Vokietijoje.

Tačiau vyksta ne tik diskusijos. Viename iš Šveicarijos kantonų šį pavasarį referendumu (!) buvo priimtas įstatymas, nustatantis regresinius mokesčius. Sprendimas buvo atšauktas dėl teisinių priežasčių, tačiau vietoje šio žingsnio buvo įvestas smarkiai sumažintas bendras tarifas. Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ šiemet paskelbtame tyrime „Apmokestinimo tendencijos Europos Sąjungoje“ teigiama, kad Europos Sąjungos mokesčių sistemos „tampa vis mažiau progresinės“ ir tai sąlygoja tiek didžiausių pajamų mokesčių tarifų mažinimas, tiek pelno apmokestinimo mažinimas.

26 EBPO valstybėse esančių aukščiausių pajamų mokesčių vidurkis nuo 1980 iki 2000 metų nukrito 20 procentinių punktų – nuo 67 iki 47 procentų. „Bloomberg“ konstatuoja, kad „Europos vyriausybės mažina mokesčius, kad paskatintų investicijas ir ekonominį augimą“, o pateiktos iliustracijos rodo šio reiškinio, įskaitant ir aukščiausių progresyvinio mokesčio tarifo mažinimą, masiškumą.

Vien 2007 metais proporcinius mokesčius pasaulyje įsivedė Islandija, Makedonija, Mongolija, Kirgizija, Juodkalnija. Švedija atsisakė savo gerovės mokesčio, kurį iki šiol mokėjo apie 2,5 procentų visų (turtingiausių) gyventojų. Apie planus įvesti proporcinius mokesčius paskelbė Vyriausybė Čekijoje, apie panašius planus paskelbta Graikijoje.

Progresiniai mokesčiai nėra sudėtingesni administruoti?

Tiesą sakant, sunku atsakyti į šį autoriaus argumentą, nes jis teigia, kad „vokiečiui ar prancūzui“ administravimas nesunkus todėl, kad jie naudoja geresnes priemones, kai tuo tarpu mes – „medinius skaitytuvus ar aritmometrus“ bei dargi kažkas kažkam neva bando įrodyti, kad esame kvaili. Faktas tas, jog mokesčių inspekcija yra gerai techniškai aprūpinta. Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktame elektroninės valdžios tyrime ši institucija netgi išskirta gerąja prasme kaip ta, kuri iš esmės tinkamai pasitelkia informacines technologijas.

Žiūrint centrinio planavimo ir tik mokesčių inspekcijos akimis papildomo sunkumo dėl tarifų padaugėjimo tarsi ir nebūtų. Tačiau negalima ignoruoti, kad ir mokesčių mokėtojui, ir finansininkams įmonėse bei įstaigose, ir tikrinimus atliekantiems mokesčių inspektoriams atsirastų dar vienas aspektas, kurį reikia įvertinti ir kur galimos klaidos. Jeigu tai ne administravimo apsunkinimas – kas tai tuomet?

Dėl progresinių mokesčių įvedimo nenukentės vidurinysis sluoksnis?

Autorius teigia, kad socialdemokratų pasiūlytas modelis palyginti su įstatyme numatytu tarifo sumažinimu iki 24 procentų „naudingiausias būtent viduriniam sluoksniui“. Faktas tas, kad labiausiai socialdemokratų pasiūlymas apsimoka tiems, kurie gauna 1000 litų į rankas. Ar tai vidurinioji klasė?.. Palyginti, kam statiniu požiūriu apsimoka (ne labiausiai apsimoka, o tiesiog apsimoka) vienas, o kam kitas mokesčių nustatymo variantas, lūžio tašką randame ties tais, kurie gauna apie 3000 litų atlyginimą „ant popieriaus“. Jeigu tai laikysime viduriniosios klasės etalonu, tai viduriniajai klasei tarsi ir vis vien.

Tačiau svarbiausia šiuo atveju yra netgi ne statinis požiūris, o dinamika. Šiandien vyrauja 15–20 procentų atlyginimų augimo tendencija, ir maždaug 17 procentų darbuotojų gauna tarp 2000 ir 3000 litų per mėnesį. Tokiu atveju, ratas žmonių, kuriems socialdemokratų iniciatyva neapsimoka, kasmet padidėtų bent šimtu tūkstančių.

Tie, kurie gauna 1000 litų „ant popieriaus“ šiandien būtų tarsi uždaryti ties šia riba, nes investavimas į produktyvesnes jų darbo vietas ir atlyginimų jiems kėlimas apsimokėtų gerokai mažiau nei esant mažesniam bendram mokesčio tarifui. Kitaip tariant, siūlomas progresinis tarifas didintų skaičių žmonių, kurie „ant popieriaus“ gauna 1000 litų, tačiau mažintų skaičių žmonių, kurie gauna 1000 ir kiek daugiau.

Galiausiai galimybių kaip kitais būdais, o ne piniginiu darbo užmokesčiu pasiimti pajamas taip pat daugiau turės verslo žmonės arba įmonių vadovai, o ne vidurinioji grandis. Dauguma tikrai turtingų žmonių negyvena iš pajamų mokesčio, todėl kaip tik jie dažniausiai ir nemokės aukščiausio tarifo, o mokės tie, kuriems pavyko šiaip ne taip užsikapanoti į viduriniosios klasės sluoksnį ir pragyvenimui padoriai užsidirbti iš savo darbo.

***

Kai kurios ekonominės politikos temos yra ypač jautrios ir arti emocinių dalykų. Progresiniai mokesčiai – tarp tokių. Bėda tik ta, kad emocinis angažuotumas ir rožiniai akiniai gali užgožti faktus ir parodyti pasaulį ne tokį, koks jis yra, taip pat ir apkaltinti melu visus tuos, kuriems labiau prie širdies ne rožinės, o labiau klasikinės spalvos.

Bernardinai.lt