Pirmą kartą istorijoje Hanso Christiano Anderseno premijos nominantų sąraše pamatysime ir Lietuvos menininko vardą. Dailininkas ir rašytojas Kęstutis Kasparavičius,  pristatomas reikšmingiausiam tarptautiniam vaikų literatūros apdovanojimui, kuris dažnai vadinamas „mažuoju Nobeliu“.

1956 metais IBBY (Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos) įsteigta Anderseno premija, teikiama kas dveji metai tuo laikotarpiu aktyviai kuriančiam rašytojui už nuopelnus vaikų ir paauglių literatūrai. Nuo 1966 metų premija teikiama ir dailininkui-iliustruotojui. Kandidatus apdovanojimui siūlo nacionaliniai IBBY skyriai, o laureatus renka įvairiems pasaulio regionams atstovaujanti žiuri.

IBBY Lietuvos skyrius, veikiantis nuo 1992 metų, lietuvių menininką Anderseno medaliui nominuoja pirmą kartą – K. Kasparavičius pretenduoja į geriausio vaikiškų knygelių iliustratoriaus titulą. „Vienas svarbiausių premijos kriterijų yra kandidato populiarumas ir kūrybos publikavimas užsienio šalyse. K. Kasparavičius yra vienas iš nedaugelio Lietuvos kūrėjų, žinomų visame pasaulyje. Autoriaus knygos išleistos jau 14 pasaulio kalbų – tarp kurių tokios egzotiškos kaip kinų, japonų, korėjiečių. Dailininko kūryba yra įvertinta svarbiais apdovanojimais: „Auksinės plunksnos“ prizas Belgrado tarptautinėje bienalėje, UNICEF diplomas, 2005 metais jo sukurtos „Kvailos istorijos“ Lietuvoje pripažintos Geriausia metų knyga vaikams, o iliustruota „Coliukė“ tapo Gražiausia metų knyga. Autoriaus, kurio knygeles po keletą tiražų perleistų žymiausios pasaulio leidyklos: „Esslinger“ (Vokietija), „Grimm Press“ (Taivanas), „Boyds Mills Press“ (JAV) – iki šiol tikrai neturėjome“, – į klausimą, kodėl Lietuva tik šiemet pasiūlė savo kandidatą, atsakė IBBY Lietuvos skyriaus valdybos narė Roma Kišūnaitė. Pristatyti pasauliui nežinomą menininką yra ne tik netikslinga, bet ir nuostolinga, nes už kiekvieną kandidatą yra mokamas tam tikras mokestis, keturiolikai komisijos narių ruošiamas informacijos paketas anglų kalba (autoriaus biografija, bibliografija, apdovanojimai, vertinimai, rekomendacijos, recenzijos,  10 geriausių knygų ir pan.). Lietuvai vieno kandidato pristatymas kainuoja apie keletą tūkstančių litų. R. Kišūnaitė džiaugėsi, kad Lietuvos autoriaus pristatymą Anderseno premijai, parėmė Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir leidykla „Nieko rimto“.

Kitas svarbus apdovanojimo kriterijus - intensyvi menininko kūryba dabartiniu metu. 2007 metais leidykla „Nieko rimto“, su kuria menininkas aktyviai bendradarbiauja, išleido dvi visiškai naujas K. Kasparavičius knygeles – „Braškių dieną“, kuri Turino Knygų mugei specialiai buvo išversta į italų kalbą, ir „Dingusį paveikslą“. Leidyklos direktoriaus Arvydo Vereckio teigimu, iki metų pabaigos turėtų pasirodyti dar dvi K. Kasparavičiaus iliustruotos knygelės: Loretos Kavolės parašyta „Žiogo ir skaičiuotojo nuotykiai“ bei „Sodininkas Florencijos“, kuriai tekstą sukūrė pats dailininkas.

H. Ch. Anderseno premijos medalis yra ne tik atskiro menininko įvertinimas, bet ir jo atstovaujamos šalies pripažinimas. „Kęstučio Kasparavičiaus laimėjimas taptų akstinu tiek plačiajai visuomenei, tiek kultūros funkcionieriams pajusti, įsisąmoninti, kad vaikų kultūra – menas, literatūra pasaulyje yra itin svarbus reiškinys, kuriam skiriamas didžiulis dėmesys. Galbūt pasikeistų mūsų požiūris, santykis su vaikystės kultūra. Aiškiau suvoktume talentingų, vaikams kuriančių Lietuvos menininkų svarbą, juk jie vis dar laikomi bendrojo kultūros proceso pakraštyje. Laimėjimas, žinoma, garsintų Lietuvos vardą, tačiau prie mūsų šalies meno pasiekimų K. Kasparavičius jau dabar yra tikrai daug prisidėjęs. Be to, visų H. Ch. Anderseno medalio nominantų knygos bus eksponuojamos Bolonijos knygų mugėje, o paskui, kaip paprastai, turėtų keliauti po įvairias šalis“, - sakė IBBY Lietuvos skyriaus valdybos pirmininkas, vaikų literatūros kritikas, docentas Kęstutis Urba.

K. Kasparavičius tiek apie savo kūrybą, tiek apie laimėjimus kalba kukliai. Juokauja, kad kur kas dažniau dalyvauja tarptautiniuose konkursuose ar parodose nei gauna apdovanojimus. „Būtent pats pristatymas Anderseno premijai man yra svarbus ir malonus. Šiek tiek keista, kai pagalvoju, kad mano pavardė atsidūrė tarp itin garsių ir žinomų autorių. Ką palieku savo knygelėse, kad su jomis noriai draugauja tiek Lietuvos, tiek tolimiausių šalių vaikai ir suaugusieji? Dalelę savęs, tiksliau, gana didelę dalį savęs, kažkam kitam manęs nebe daug ir lieka. Be to, mano knygos šiek tiek paslaptingos, iki galo neaiškios – gal šitai vilioja skaitytojus?.. Manau, kad gera knyga vaikams turi būti ir gera knyga suaugusiems. Kai buvau vaikas, Mikė Pūkuotukas man tiesiog patiko, studijų lakais – labai patiko, o dabar – tai mėgstamiausia mano knyga. Stengiuosi rašyti taip, kad knygą norėtųsi imti, vartyti, skaityti daug kartų, kad kaskart joje būtų galima surasti kažką nauja“, – sakė menininkas.

K. Kasparavičiaus kelias į vaikų literatūrą iš tiesų buvo paradoksalus: pirmiausia dailininkas ir rašytojas pelnė pripažinimą svetur ir tik tada Lietuvoje. Iki šiol leidykla „Nieko rimto“ perka autorines teises iš užsienio leidyklų, kad galėtų perleisti K. Kasparavičiaus knygeles jo gimtojoje šalyje. „Prieš keletą metų Vilniaus Knygų mugėje daliai žmonių K. Kasparavičiaus vardas buvo dar negirdėtas, dabar galime pasidžiaugti, kad talentingas kūrėjas pagaliau yra „sugrįžęs“ į mūsų kultūrą“, - sakė K. Urba.

Leidyklos „Nieko rimto“ informacija