Pirma istorija

Neseniai sutikau seną pažįstamą kompiuterininką. Po pokalbio su juo pasijutau taip, it kas besiprausiant būtų atidaręs dušo kabinos duris ir atsistojęs šalia.

Draugas (dėl suprantamų priežasčių jo vardo neminėsiu) dirba viename iš didžiųjų prekybos centrų kompiuterių duomenų bazių administratoriumi. Kartais, norėdamas pasisemti papildomų žinių apie artėjantį pasimatymą, jis „įlenda“ į duomenų bazes ir tikrina, ką pirko jo draugė, kuriai jis jaučia didelę simpatiją (minėta draugė visada perka naudodamasi debetine ir nuolaidų kortelėmis).

Tarkim, jei tą vakarą buvo pirktas raudonas vynas, tai pasimatymas reikš viena, o jei tam tikros higienos prekės – kita. Pati mergina, savaime aišku, nė nenutuokia apie tokius mano pažįstamo „gebėjimus“ atsirasti laiku ir vietoje.

Antra istorija

Kai buvau studentas dirbau prašmatniame Kauno viešbutyje. Jo savininkas, gana dviprasmiškos reputacijos žmogus, kartais pasilikdavo vakarais „pakalbėti apie gyvenimą“. Kartą nusistebėjau šio turtingo verslininko įpročiu nešiotis grynųjų kišenėje. „Studente, – tarė jis tada, – atsimink, kad tikrieji pinigai yra tie, kurie tavo kišenėje, o ne banke“.

Paskui dar paatviravo, kad vienas iš jo nesuskaičiuojamų pažįstamų yra stambaus banko Vindikacijos skyriaus viršininkas, su kuriuo jie tradiciškai kartkartėmis „padaro po burnelę“. Tas draugas, jo teigimu, nors ir turi kreditinę kortelę, ja niekada nemoka. Išsigryninęs daro tai „kešu“ (cash grynieji angl.).

Trečia istorija

Kadangi gyvenu miesto centre, tai pašto dėžutės yra pakabintos gana matomoje gatvės vietoje. Bandymas įtaisyti joje spynelę baigėsi nesėkme. Kažkas kažkodėl kažko ten nuolat ieško, tad spynelės gyvavimo laikas niekada nesiekdavo nė savaitės. Spjoviau į šį bergždžią užsiėmimą ir palikau pašto dėžutę nerakinamą.

Kelis kartus iš eilės dingo sąskaitos už komunalinis ir kitokius mokesčius. Nuo tada, jei tik įmanoma, paslaugų tiekėjų prašiau sąskaitas siųsti internetu. Turiu iliuzijų, kad taip saugiau.

Ketvirta istorija

Neseniai finansų rinkoje atsirado nauja paslauga – trumpalaikės greitai gaunamos nedidelės paskolos. Paskutinis naujųjų technologijų „klyksmas“ – paskolos internetu. Užtenka visai nedaug asmens duomenų ir pykšt - paskolos suma jau tavo sąskaitoje. Privačiame pokalbyje įtakingas žmogus pasakojo, kaip pas jį atėjo apsiverkusi moteris. Antstoliai areštavo jos sąskaitas, ir ji turėjo atiduoti santaupas, nes kažkas kitas jos vardu paėmė paskolą.

Beje, jei ieškote darbo interneto darbo biržose, galite sulaukti elektroninio laiško, kuriame bus prašoma atidaryti sąskaitą jūsų vardu ir taip padėti JAV gyvenančiam tautiečiui susigrąžinti pinigus už sovietmečiu turėtas santaupas. Tai padarę vietoje siūlomų 150 dolerių už paslaugą „užsidirbsite“ apie 2000 litų dydžio paskolą savo vardu.

Penkta istorija

Visai neseniai eidamas namo Laisvės alėja telefono būdelėje, netoli Muzikinio teatro, pastebėjau kalbantį buvusį bendramokslį. Jis dabar - stambus verslininkas. Net žagtelėjau iš nuostabos. „Negi tu, turėdamas tiek pinigų, neturi mobilojo?“ – pasiteiravau.

Pasirodo, tam tikrus klausimus apie kainas, terminus ir logistiką šis žmogus su partneriais užsienyje derina stovėdamas „Teo“ būdelėje. Sužinojau net preliminarią sumą, už kiek yra perkamas konkretaus žmogaus sekimas.

Bernardinai.lt