„Lietuvos kino teatruose pernai apsilankė 2,41 mln. žmonių arba 98,3 proc. daugiau nei 2005 metais“, - skelbia oficialioji statistika. Nejaugi tikrai lietuvaičiai į kino teatrus ėmė bėgti lyg pašėlę, o praeityje liko tie laikai, kai likus penkioms minutėms iki seanso pradžios reikėdavo nekantriai lūkuriuoti prie kino salės ir tikėtis, kad pasirodys dar bent keli kino filmą panorę išvysti žiūrovai, nes kitaip kino filmas rodomas nebus?

Lankomumas auga

„Forum Cinemas“ grupės generalinis direktorius Arūnas Baltrušaitis, paklaustas, ar šio tinklo kino teatrai jaučia pagyvėjimą ir tokį lankytojų antplūdį, kaip kad minima statistikoje, „Bernardinams.lt“ teigė, jog kino produkcijos paklausa Lietuvoje iš tiesų auga: „Vien per pastaruosius du vasaros mėnesius „Forum Cinemas“ grupės kino teatrų lankomumas buvo pats didžiausias nuo tinklo įsikūrimo 2002 m. Per šiuos du mėnesius vien mūsų tinklo kino teatruose visoje Lietuvoje apsilankė 217 tūkst. žiūrovų. O rugpjūčio mėnesį - rekordinis lankomumas Lietuvos kino istorijoje“.

Vienintelio Vilniuje nekomercinio kino teatro „Skalvija“ vadovė Greta Zabukaitė taip pat džiaugėsi gerėjančiais lankomumo rodikliais. Vadovės teigimu, 2006 m. „Skalvijos“ kino centre apsilankė net tris su puse karto daugiau žmonių nei 2005 m., o tai net keliskart didesni rodikliai, nei skelbiama oficialioje kino teatrų lankomumo statistikoje.

Repertuaras pateisina lūkesčius

„Bernardinams.lt“ pasidomėjus, kas gi skatina žmones net ir vasarą vis dažniau peržengti kino teatrų slenkstį, A. Baltrušaitis svarstė, kad tam didžiausią įtaką galėjo turėti kino teatrų repertuaras, kuris atitiko žiūrovų lūkesčius: „Per šiuos mėnesius rodėme daug lietuviškai įgarsintų animacinių filmų, kuriuos, beje, patys ir dubliavome. Šie filmai buvo vieni žiūrimiausių ir pelningiausių“.

Tuo tarpu dažniausiai nekomercinę produkciją žiūrovams pristatančio „Skalvijos“ kino teatro vadovė teigė, kad repertuaro reikšmės lankomumo augimui pervertinti nederėtų: „Pasaulinė praktika rodo, kad bendrą kino teatrų lankomumą labai dažnai sukuria keletas labai garsių, plačiai išreklamuotų ir savo ruožtu itin žiūrimų filmų. Bet mūsų kino teatro strategija ir veiklos praktika kiek kitokia. Mes negalime pasigirti išskirtinėmis premjeromis, tačiau rengiame nemažai festivalių. Taigi mūsų repertuaras nuolat kinta, ir mes negalime vienu filmu surinkti didelio skaičiaus žiūrovų, todėl visų filmų lankomumas pasiskirsto labai tolygiai. Taigi lankomumo augimą su repertuaru bent jau mes galėtume sieti tiek, kiek žiūrovus tenkina tai, kad pateikiame daug ir įvairios bei kokybiškos produkcijos“.

„Taip pat manau, jog labai svarbu ir tai, kad pastaraisiais metais akivaizdžiai populiarėja lietuviška kino produkcija, ji plačiau reklamuojama, apie ją daugiau šnekama, o tai apskritai skatina žmones labiau domėtis kinu ir kinematografija, taip pat ir eiti į kino teatrus“.

Bilietai brangs?

Nors abu „Bernardinai.lt“ kalbinti pašnekovai tikino, kad išaugusiam kino teatrų lankomumui nemažos įtakos turi ir gerėjanti visos šalies ekonominė situacija, didėjantys atlyginimai, tačiau bilietų kainos vis dar išlieka aktualus klausimas.

Pasak „Forum Cinemas“ tinklo vadovo A. Baltrušaičio, taikoma stabilių kainų politika pasiteisino: „Jau keletą metų sąmoningai nebranginame kino teatrų bilietų, nors filmų rodymo kaštai nuolat didėja“. Tačiau atrodo, kad tokiomis stabiliomis kino teatrų bilietų kainomis džiaugsimės neilgai, nes didėjant sąnaudoms bilietai neišvengiamai turės brangti. „Nors prieš kurį laiką buvo mėginama sakyti, kad Lietuvoje kino teatrų bilietų kainos vienos didžiausių visame regione, tačiau drįsčiau teigti, jog taip nėra. Lietuvoje bilietų kainos veikiau yra vienos mažiausių ir jas tikrai reikėtų revizuoti atsižvelgiant į ekonomines šalies realijas“, – sakė „Forum Cinemas“ vadovas.

Kino erdvių pakanka

Apie kino teatrų situaciją Vilniuje kalbėta daug ir dažniausiai, deja, pesimistiškai. Nuolat pabrėžiama, kad beveik visi anksčiau miesto centre veikę kino teatrai jau senokai pakeitė savo paskirtį ir iš viešų kultūrinių erdvių tapo parduotuvėmis, kavinėmis ar restoranais. O kur dar garsioji „Lietuvos“ kino teatro istorija...

Dienraščio „Bernardinai.lt“ paklaustas, ar netrūksta Vilniuje ir visoje Lietuvoje kino erdvių, „Forum Cinema“ vadovas A. Baltrušaitis teigė tokios problemos neįžvelgiąs: „Bendras šių metų mūsų grupės kino teatrų lankomumas yra sietinas su naujo kino teatro Kaune atidarymu. Naujas kino centras veikia ypač sėkmingai ir generuoja beveik trečdalį visų apsilankymų. Ir tokios tendencijos įkvepia mąstyti apie tolesnės plėtros perspektyvas. Tikiu, kad per ateinančius kelerius metus situacija regionuose turėtų gana stipriai keistis. Mes patys jau esame numatę naujų projektų, iš kurių tikimės sėkmės“.

„Skalvijos“ vadovė G. Zabukaitė taip pat džiaugėsi, kad „kinas Lietuvoje tikrai atsigauna, po truputį didėja ir finansavimas, o tai suteikia galimybę vis didesnei daliai idėjų virsti realybe. Ir kad tokia kryptis yra teisinga, akivaizdžiai patvirtina Estijos pavyzdys. Pastaraisiais metais Estija stipriai padidino finansavimą nacionalinio kino projektams, ir tai jau davė rezultatų: šiais metais estų kinematografija buvo pristatyta didžiuosiuose festivaliuose ir tikrai neliko nepastebėta bei sugebėjo gauti apdovanojimų“.

Kinas – ne tik vienadienė pramoga

Didmiesčių kino teatrai kaip susitarę tvirtina, kad kino teatrai Lietuvoje atsigauna, jų lankomumas didėja ir filmai Lietuvoje pagaliau tampa patrauklia preke. Tačiau juk Lietuva tai ne tik Vilnius ir Kaunas ar dar keli didieji miestai.

Marijampolės kino teatro „Spindulys“ direktorius Stasys Baublys „Bernardinams.lt“ teigė, kad vienintelio Marijampolėje kino teatro lankomumas didėja, nors ir ne taip sparčiai, kaip skelbia oficialioji statistika: „Jaučiame ir mes pagyvėjimą. 2006 m. „Spindulio“ kino teatre apsilankė 46 proc. daugiau žiūrovų. Tačiau, žinoma, šimtaprocentiniu lankomumu pasigirti tikrai negalime“. Dvi kino sales turinčio kino teatro direktoriaus teigimu, kino teatro lankomumo išaugimo priežasčių yra bent kelios: „Panašu, kad ir regionuose žmonės vis daugiau lėšų skiria pramogoms, o tarp jų ir kinui. Kartu pasikeitė ir repertuaras. Džiaugiamės, kad žiūrovams galime pasiūlyti šiuo metu labai populiarios ir mėgstamos lietuviškai dubliuotos animacijos“.

Vilniaus ar Kauno kino teatrų lankytojai įpratę, kad neturint bent 10 Lt į kiną geriau net neiti, nes bilietai tikriausiai kainuos brangiau. Tuo tarpu Marijampolės „Spindulio“ kino teatro bilietai - pigiausi visoje Lietuvoje. Vidutinė bilieto kaina – 5,7 Lt. Tačiau panašu, kad ir santykinai mažos bilietų kainos dar negarantuoja žiūrovų antplūdžio. Pasak S. Baublio, „statistiškai vienas Marijampolės gyventojas kino teatre per metus apsilanko 1,2 karto. Tuo tarpu Vilniuje šis rodiklis siekia beveik 2 kartus“.

Anot S. Baublio, tam įtakos turi regionuose ypač jaučiama neigiama piratinės produkcijos įtaka. „Spindulio“ kino teatras dirba vadinamuoju „antruoju ekranu“, t.y. žiūrovams beveik nesiūlome karščiausių naujienų, o net ir Lietuvą pasiekę itin išreklamuoti filmai mūsų kino teatrus pasiekia tik po mėnesio. Todėl naivu tikėtis, jog žmogus, norėdamas pažiūrėti filmą, lauks mėnesį kad galėtų į kino teatrą nueiti. Todėl drąsiai galiu sakyti, jog piratavimas, bent jau regionuose, itin dažnas reiškinys“.

Paklaustas apie ateities perspektyvas, S. Baublys teigė tikintis, kad kinas Lietuvoje išliks svarbus ir žiūrimas: „Juk kinas – tai ne vien vienadienė pramoga. Tai ir tam tikras gyvenimo būdas, sujungiantis bendraminčius, skatinantis domėtis kino pasaulio naujienomis“.

Į bet kokią oficialią statistiką sunku žiūrėti be lašo įtarumo. Intuicija dažnai kužda, kad kai kurie dalykai statiškai visada atrodys prasčiau, nei yra iš tikrųjų, o kiti priešingai - per gerai, kad būtų tiesa. Panašus jausmas apima ir įsigilinus į kino teatrų lankomumo statistiką. Skaičiai dideli, augimas – stulbinamas, ir panašu, kad praeityje liko pustuštės kino salės bei kalbos apie tai, jog lietuviai abejingi kinui...

Kita vertus, pliki statistiniai duomenys visiškai nieko nepasako apie tai, kokios kokybės filmus pamato vis daugiau ir daugiau Lietuvos gyventojų. Ir kalbu, suprantama, ne apie techninius dalykus, kurie naujuose ir vis atnaujinamuose kino teatruose yra nepriekaištingi. Tiesiog didesnis „vartojimas“ savaime negarantuoja „vartojamos“ produkcijos kokybės išaugimo.

Bernardinai.lt