Šis albumas, pasirodysiantis rugsėjo pabaigoje, - tikra žymaus Airijoje gyvenančio lietuvių muzikanto dovana, „rudens gėrybė“, kaip rašė mūsų klasikas, jo gerbėjams, esantiems ir Lietuvoje, ir Žaliojoje Saloje.

Albumas bus pristatomas abiejose šalyse – rugsėjo 28-ąją 20 val. „New York” klube Vilniuje, po dviejų dienų taip pat 20 val. gimtajame muzikanto, muzikanto mieste Alytuje, spalio 12-ąją – klube „Radiocity” Dubline.

„Archyvas” – rinktinis albumas, tačiau įrašytas tik akustiniais instrumentais (jame puikiai dera meistriškai valdoma akustinė gitara, akordeonas, smuikas). Tai – monumentalaus grožio muzikinis kūrinys, skausmo ir džiaugsmo simfonija. Su kiekvienu išleistu albumu Nojus kaip kūrėjas akivaizdžiai tobulėja.

„Aš kalbu apie save, žemę plauna šaltas lietus, vėl į mane - juodas dangus… Kai pasaulio spalvos pavirs žiedais, ir mūsų galvas papuoš baltai, mes pakilsim į dangų, debesų namus…” („Aš kalbu”)

Dauguma šio rinktinio albumo dainų sukurta devinto dešimtmečio pradžioje. Jame - dainos iš pirmų dviejų akustinių albumų "Vardas" ir "Rytai", išleistų 1998 ir 2000 metais, taip pat akustinės baladės ir
mintys, tuo metu netilpę į grupės „Airija" kūrybą ir stilistiką.

Šis albumas pretenduoja tapti lietuviškosios bardų muzikos klasika ir savo šviesumu primena grupės „Akvarium” akustinį albumą „Desiat strel” („Dešimt strėlių”, 1985 metai).

Besidomintys Nojaus kūryba gali apie jį rasti daug informacijos tinklapyje www.nojus.com bei kūrėjo „bloge”, kurio adresas internete - http://nojuspress.blogspot.com. Jame – daug įdomių minčių. Pacituosiu: Laikas gydo, augina ir veda mus ten, kur mes patys net nesitikim kažkada atsidurti, bet dažnai būtent mes patys ir nutiesiame tą kelią. Laikui bėgant, svetimas miestas artėja. Artėja savo kultūra, architektūra, gamta ir žmonėmis. Tada atsibundi jau kitas, matai kitą svetimo miesto grožį, kuris kažkuria prasme galbūt jau tapo savu. Nes čia jau daug savęs palikai, radai ir praradai, sužinojai ir pamiršai. Dublinas man yra keistas miestas, kažkuo mįslingas, iš pirmo žvilgsnio neįspūdingas. Ne visiems atvykusiems jis iš karto patinka. Bet šio miesto dvasiai, kurią kuria muzika, tradicija, istorija ir kultūra, niekas nelieka abejingas. [...] Man visuomet pirma mintis apie Airiją būdavo žali laukai, besiganančios avys, dūdelių muzika. Kažkodėl ne U2, ne „ginesas“, o gamta. Pirmas įspūdis atvykus į šią šalį, tai- žaluma, žali laukai ir pievos, kruopščiai prižiūrimi parkai, kur žiemą vasarą žydi gėlės“.

Tiems, kas Nojaus ir legendinės grupės „Airija“, kurioje jis grojo dar Lietuvoje, dar tik pradeda domėtis, trumpai priminsiu šio muzikanto kelią. Alytiškis Darius Mileris, pasivadinęs Nojumi, savo muzikinę veiklą pradėjo dar 1988 metais mokyklinėse grupėse „Today“, „Terra L.“, „Golgota“, „Diamond“, „Audi“ ir „Vynas“.

1992-aisiais Nojus, įkvėptas keltiškos Airijos kultūros ir pajutęs jai artumą (kaip pats yra sakęs, „lietuviai ir airiai labai daug kuo panašūs“) įkūrė grupę „Airija“, su kuria per aštuonerius metus išleido penkis albumus – „Airija“ (1994), „Čia“ (1995), „Yra“ (1996), „Pasaka“ (1996) ir „Naujas“ (1998). Išvykęs su šeima gyventi Dubliną, Darius išleido keturis solinius albumus – „Vardas“ (1998), „Rytai“ (2000), „Saugok“ (2002) bei „Amžinai“ (2006).

Kai kurios Nojaus dainos – galima, sakyti, religinės: „Šiandiena kartu su Tavim gimiau, o, Dieve, ar Tu girdi, ką sakau? Šiandiena Tau siela meilės pilna. O, Dieve, Tavo šviesa – manyje...“

Užsidekite žvakę naktyje. Užsiplikykite skanios arbatos. Ir perklausykite prieš miegą šį albumą. Jame – tiek daug šviesos...

1. Kuriuo vardu tave šaukt
2. Laivai
3. Aš noriu
4. Mano tikrasis veidas
5. Drėgna baladė
6. Ryto dangus
7. Sonetas
8. Niekas kitas tik tu
9. Aš kalbu
10. Vardas
11. Ugninis kamuolys
12. Šiandieną
13. Saulės auka
14. Aš kalbėsiu kitaip
15. Rytas
16. Juokis dangau

„Kuriuo vardu tave šaukti“

Mindaugas Peleckis

Bernardinai.lt