Naujojo Rusijos kino dienose – tikrovės atspindžiai
Spalio 5 – 12 d. „Skalvijos“ kino centre jau antrą kartą bus pristatomi naujausi rusų režisierių filmai. „Naujojo Rusijos kino dienų“ programą sudarys geriausi, įvairiais festivalių prizais apdovanoti filmai, sukėlę įdomias diskusijas kino kritikų ir žiūrovų tarpe.
Didžiausias praėjusių metų Rusijos kino įvykių buvo režisieriaus Pavelo Lungino filmas „Sala“ („Ostrov“). Filmas apie mirtiną nuodėmę, nepakeliamą kaltės jausmą, atgailą pelnė rekordinį nacionalinių apdovanojimų skaičių, iš kurių už pagrindinį – vienuolio Anatolijaus vaidmenį buvo apdovanotas aktorius Piotras Mamonovas. Ši įvairiapusė asmenybė Rusijos kino žinovams pažįstama iš filmų „Taksi bliuzas“ (rež. P. Lunginas), jauno nepriklausomo režisieriaus Sergejaus Lobano - „Dulkės“. Rusijos roko gerbėjai P. Mamonovą prisimena kaip vienos įdomiausių eksperintinių roko grupių „Zvuki Mu“ įkūrėją.
Filme „Sala“ tėvo Jobo vaidmenį sukūrusį aktorių Dmitrijų Diuževą žiūrovai pamatys kitame „Naujojo Rusijos kino dienų“ programos filme – „Kelionė su naminiais gyvūnais“ („Putiešestvije s domašnimi žyvotnymi“), kur jis vaidina sunkvežimio vairuotoją Sergejų. Režisierės Veros Storoževos filmas „Kelionė su naminiais gyvūnais“ šių metų tarptautiniame Maskvos kino festivalyje pelnė „Auksinį Georgijų“. „Tai žmogaus kelionė iš nebūties į saviešką.“ - taip filmo istoriją apibūdina režisierė, kurios pavardę daugelis įsiminė iš jos pirmojo vaidybinio filmo „Dangus. Lėktuvas. Mergina“ (2002). Pagrindinė „Kelionės“ herojė Natalija (akt. Ksenija Kutiopova), kurią anksti ištekino. Ji gyveno tarsi negyventų, nesuprasdama, ką reiškia jausti. Tačiau po vyro mirties Natalija tarsi atgyja. Ji mėgina surasti savo gyvenimo prasmę. Ištikimi Natalijos bendrakeleiviai yra šuo, karvė, ožka.
Ne itin sėkmingas asmeninis ir kūrybinis moters gyvenimas matomas ir naujausiame legendinio TV serialo „Susitikimo vietos pakeisti negalima“ režisieriaus Stanislavo Govoruchino filme „Artistė“ („Artistka“). Viborgo kino festivalyje „Langas į Europą“ filmas pelnė prizą. Tačiau „Artistės“ stilistika kita nei „Kelionėje“. Komiškos dramos herojė – nebejauniklė teatro aktorė Ania (akt. Jevgenija Dobrovolskaja), gyvenanti mažame bendrabučio kambaryj. Ji norėtų sukurti karalienės Gertrūdos vaidmenį „Hamlete“, tačiau šio vaidmens siekia ir pagyvenusi teatro primadona. Iš gyvenimo beprasmybės Anią mėgina ištraukti jos draugė Musia (akt. Marija Aronova), kuri progai pasitaikius, stengiasi pripiršti neblogą jaunikį. Šiame filme žiūrovai galės pamatyti daug populiarių rusų aktorių – Alekandrą Abdulovą, Fiodorą Bondarčiuką, Michailą Jefremovą. (Pastarasis aktorius sukūrė vieną iš vaidmenų V. Storoževos filme „Kelionė su naminiais gyvūnais“.)
Režisieriaus Andrejaus Ešpajaus filmas „Daugtaškis“ (“Mnogotočije”) sukurtas pagal Viktoro Nekrasovo apsakymą „Kira Georgijevna“ – tai dar viena moters gyvenimo istorija. A. Ešpajaus filmo herojės – žymios skulptorės Kiros (akt. Jevgenija Simonova) gyvenimas priešingai nuo anksčiau minėtų filmų herojų, labai sėkmingas. Kira mylima, jos kūryba vertinama, ji turi daug draugų. Tačiau į jos tobulą gyvenimą sugrįžta žmogus iš praeities – jos pirmasis vyras Vadimas (akt. Igoris Mirkurbanovas). Tarptautiniame Lokarno kino festivalyje filmas pelnė specialų C.I.C.A.E prizą, o J. Simonova buvo apdovanota „Nike“ kaip geriausia aktorė.
Žymaus ne tik Rusijoje, bet ir pasaulyje režisieriaus Andrejaus Končialovskio naujausio filmo „Blizgesys“ („Glianec“) pagrindinė herojė taip pat moteris. Jauna siuvėja Galia (akt. Julija Visockaja) nusprendžia, kad turi važiuoti į Maskvą ir tapti blizgių žurnalų viršelių veidu, nes Rostove prie Dono jai nebėra kas veikti, kai jos provokuojančią nuotrauką išspausdina vietinis laikraštis „Komjaunimo tiesa“. Režisierius teigia, kad „Blizgesys“ – tai šiandieninės Rusijos metafora, o ne filmas apie mados pasaulį. A. Končialovskis ironizuoja maskvietiškos aukštuomenės gyvenimą, atskleisdamas jos užkulisius.
Gali susidaryti įspūdis, kad dauguma Rusijos režisierių gyvenimo tikrovę mano geriausiai galį atspindėti, rodydami vidinius moterų išgyvenimus, tačiau šį sutapimą paneigia kiti Naujojo Rusijos kino dienų filmai.
Praėjusiais metais Atvirame Sočio kino festivalyje už režisūrą apdovanotas bei kino kritikų gildijos „Baltuosius dramblius“ pelnęs jaunas režisieriaus Borisas Chlebnikovas savo pilnametražiame debiute „Laisvasis plaukiojimas“ („Svobodnoje plavanije“), pasakoja apie dvidešimtmetį Lionią (akt. Aleksandras Jacenko). Jaunuolis gyvena viename iš plačiosios Rusijos provincijos miestelių. Lionia neturi ypatingų ambicijų, rimtų gyvenimo tikslų. Tačiau praradęs darbą, jaunuolis pirmą kartą gyvenime susimąsto apie gyvenimo prasmę. Komiškai dramatiškas filmas pasižymi ypač gyvais dialogais.
Jei B. Chlebnikovas atskleidžia provincijos žmonių gyvenimą, jų apatiją, tai režisierius Aleksejus Popogrebskis filme „Paprasti dalykai“ („Prostyje viešči“)
kalba apie didmiesčio rutiną, kurioje sukasi daktaras anesteziologas Sergejus Maslovas (akt. Sergejus Puskepalis, turintis lietuviško kraujo). Nors jis ir medikas, tačiau gyvena gana skurdžiai komunaliniame bute kartu su žmona ir suaugusia dukra. Sergejus nebesitiki jokių permainų ir save kartkartėmis prablaško dailių moterų draugijoje ar išlenkdamas taurelę su draugais. Sužinojęs, kad žmona (akt. Svetlana Kamynina) laukiasi, Sergejų apima dar didesnė neviltis. Tačiau tai ne esminis galvosūkis, kurį turi išspręsti vyras. Jam reikia apsvarstyti mirtino ligonio, aktoriaus Žuravliovo (akt. Leonidas Bronevojus) pasiūlymą. Kone visus šių metų Sočio festivalio prizus susirinkęs filmas „Paprasti dalykai“, keletą pelnė ir tarptautiniame Karlovy Vary kino festivalyje, iš kurių du – aktoriams L. Bronevojui ir S. Puskepaliui. Beje, iki savarankiškų debiutų režisieriai A. Popogrebskis ir B. Chebnikovas dirbo tandemu.
„Skalvijos“ informacija


















































