Naujo Davido Lyncho filmo “Vidinė imperija” (Inland Empire) vertinimuose galima pastebėti įdomią tendenciją. Vos ne visi kino kritikai vieningai pabrėžia, kad tai labiausiai gąsdinančių vaizdų ir kartu sudėtingiausias režisieriaus filmas. Įdomu, kad toks vertinimas būdingas tiek kritiškoms, tiek pozityvioms šio filmo recenzijoms. Tik pirmiesiems tai trūkumas, nes Lynchas šį kartą persistengė ir per daug viską supainiojo, o antriesiems - “Vidinė imperija” yra filmas, kuriame daugiausiai lynčiškų vaizdų ir jo kino atmosferos.

Lynchas - klastingas režisierius. Jis, matyt, nemėgsta kino kritikų. Ir būta dėl ko, nes tai nevykę mažiau išmanančių žmonių bandymai išversti Lyncho kino kalbą į žodžius, parašytą tekstą. Juk apie Lyncho filmus rašyk nerašęs, bet vis tiek tolokai liksi nuo jo kino jausmingumo. Šis režisierius ypač, daug labiau nei dauguma kitų, kalba vaizdais.

Man susidarė kiek kitoks įspūdis apie “Vidinę imperiją”. Tai visiškai kitoks, besiskiriantis nuo ankstesniųjų Lyncho kūrinių, filmas. Tai pastebima netgi išoriniuose požymiuose - beprotiška filmo trukmė (179 min.), siaubingai nerišlus siužetas, daug detalių paimtų iš visiškai svetimo Amerikai konteksto (čigonai, lenkai), gana daug avangardistinio kino elementų (išblukęs vaizdas, tas pats siužeto nepaisymas, daug poetinės kalbos). Apibendrinant, tai vos ne šokiruojančiai avangardistinis filmas.

Žinoma, tam susidarė palankios objektyvios aplinkybės. “Vidinė imperija” - Lyncho išsilaisvinimas iš Amerikos kino studijų ir didelių kino biudžetų. Viskas filmuota skaitmeniniu būdu, kamera kainuojančia keliolika tūkstančių JAV dolerių. “Vidinėje imperijoje” Lynchas daro tai, ką nori, nepaisydamas finansuotojų, žiūrovų, aktorių ir t.t.

Todėl, tai greičiau naujas Lynchas. Nes senuosiuose filmuose šis režisierius supindavo savo žymųjų “misticizmą” ar “iškritimą iš tikrovės”, ar “tikrovės plyšį” (kaip čia tiksliau pavadinus?) su gana nesunkiai atpažįstamais popkultūros simboliais - seksualumas, neištikimybė, “paslaptingieji pasaulio valdovai”, magija ir pan. “Vidinėje imperijoje” viskas gerokai sudėtingiau, čia atsisakoma nuoseklaus siužeto, čia ne toks konvencionalus seksualumo vaizdavimas (nors jo daugiau nei anksčiau), daug labiau nuo Amerikos atitolusi kultūrinė erdvė.

Matyt, todėl, “Vidinėje imperijoje” galima jausti (bent jau iš žiūrovo pirmą kartą susiduriančio su dar labiau nepriklausomu Lynchu) tam tikrą kampuotumą, pabrėžtiną atsainumą auditorijos atžvilgiu. Filmą galima gan nesunkiai suskaldyti į keliolika atskirų gabalų - lenkiškasis, filmo Amerikoje filmavimas, Lauros Dern santuoka, aktorės (filmo herojės) Lauros Dern antipodės istorija. Taip pat, žinoma, Lyncho “Rabbits”, rodyti anksčiau, išleisti atskiru DVD ir čia įklijuoti į “Vidinę imperiją”.

Tad kiek netikėtai ir šis tekstas pavirsta ne “Vidinės imperijos” aiškinimu, o nedrąsiu stovinėjimu prie “filmo vartų”. Išties sunku imti aiškinti šį filmą, tai sunki intelektualinė užduotis, be to, reikalaujanti kitokio pobūdžio kalbėjimo, ne pristatančio ir gal net ne aiškinančio, o drąsesnio, ryžtingesnio interpretavimo. Ne su susižavėjimo (ar priešiškumo) “paremta” povyza, o tikslaus chirurginio filmo išpjaustymo į aiškias struktūras.

Tad, kaip vis dėlto pristatyti šį filmą, sukurti bent kiek aiškesnį ir tolesnei peržiūrai padedantį tekstą? Tai filmas apie filmo kūrimą ir apie tai, kaip nelengva nubrėžti aiškią ribą tarp filmo kuriamos tikrovės ir šiapusinės mums pažįstamos tikrovės. Tai kino “magijos” mįslės nagrinėjimas, kaip filmą paversti savarankišku pasauliu, o ne “biednu” mūsų pasaulio atvaizdu. Tai savotiškas bandymas išstumti žiūrovą (ir kritiką) už filmo ribų, neleisti lengvai išnarstyti filmo, jį paaiškinti ir įvertinti.

Būtent todėl Laura Dern filme yra tokio puikaus vaidmens atlikėja, bet kartu kyla klausimas - kokio vaidmens? Ar gražuolės, elegantiškos aktorės? Ar desperatiškos moters bėgančios nuo žudiko? Ar neištikimos ištvirkėlės? Kur yra Lauros Dern vaidmuo? Ir kur yra tikroji Laura Dern, kurią mes galėtume žavėtis, kaip šio filmo žvaigžde?

www.kitizaidimai.lt