Lapkričio 16 d. minime šv. Margaritą Škotę.

Vengrija, apie 1046 m. – Edinburgas, Škotija, 1093 m. lapkričio 16 d.

Margarita buvo anglų karaliaus Edvardo duktė. Karaliui pabėgus nuo uzurpatoriaus Kanuto iš šalies, Margarita gimė Vengrijoje apie 1046 metus. Jos motina Agota buvo vengrų karaliaus Stepono, kuris vėliau taip pat buvo paskelbtas šventuoju, palikuonė. Dukra buvo jau sulaukusi devynerių, kai tėvui pavyko susigrąžinti sostą, tačiau neilgam. Netrukus vėl teko bėgti, šį kartą - į Škotiją. Čia būdama 24-erių Margarita ištekėjo už karaliaus Malkolmo III, su kuriuo susilaukė šešių berniukų ir dviejų mergaičių. Romos mišiolas ją pristato kaip „motinos ir karalienės pavyzdį dėl jos gerumo ir išminties“. Pasakojama, kad karalius nemokėjo skaityti ir labai gerbė išsilavinusią žmoną: bučiuodavo maldaknyges, kurias matė ją pamaldžiai skaitant. Kupina gailestingumo vargšams, našlaičiams, ligoniams, pati jiems pagelbėdavo ir Malkolmą III kvietė daryti tą patį. Sunkiai sirgdama gavo žinią apie vyro ir vyriausiojo sūnaus nužudymą Alnwicko mūšyje: sakė, jog aukoja šį skausmą kaip atsilyginimą už savo nuodėmes. Mirė Edinburge 1093 m. lapkričio 16 d.

Bernardinai.lt