Lapkričio 22 d. pagerbiama šv. Cecilija

Vardas Cecilija reiškia akloji.

Cecilija gimė apie 200 m. Romoje. Mirė, manoma, 230 m. lapkričio 22 d.

Cecilija buvo kilminga graži romietė, kuri vaikystėje apsikrikštijo. Tačiau tėvai ją ištekino už pagonio Valeriano. Vis dėlto Cecilijai pavyko savo vyrą įtikinti tapti krikščionimi. O vėliau ir jo brolį – Tiburcijų. Valerianas ir Tiburcijus buvo suimti ir įkalinti todėl, kad bandė palaidoti nužudytų krikščionių palaikus. Būnant kalėjime jiems pavyko atversti į krikščionybę savo prižiūrėtoją Maksimą. Jiems visiems trims, prefekto Almachijaus įsakymu, buvo nukirstos galvos. Kai Cecilija juos palaidojo, Almachijus ją surado ir suėmė. Cecilija prieš tai dar suspėjo atversti į krikščionybę savo tarnus, kuriuos pakrikštijo popiežius Urbonas I. Cecilija buvo kankinama ir sunkiai sužeista dar išgyveno tris dienas. Prieš mirtį ji išdalijo savo turtą vargšams, atvertė dar daugiau žmonių. Popiežius Urbonas I ją palaidojo katakombose greta vyskupų.

Šv. Cecilija yra laikoma bažnytinės muzikos, vargonininkų, instrumentų gamintojų, dainininkų, muzikantų ir poetų globėja. Vienoje legendų pasakojama, kad per savo vestuves Cecilija grojusi vargonais. Kitoje – jog taip pat per vestuves, užgrojus muzikai, Cecilija užgiedojusi: „Padaryk, Viešpatie, mano širdį ir mano kūną švarų, kad aš būčiau verta“. Ši frazė buvo vartojama pirmojoje Eucharistijos maldoje.

Šv. Cecilija bažnytiniame mene vaizduojama su rožėmis, muzikos instrumentais (vargonais ar smuiku).

Bernardinai.lt