Lapkričio 21 d. minime Švč. Mergelės Marijos Paaukojimą šventykloje.

Pirmųjų amžių Bažnyčios rašytojai teigia, kad Mergelė Marija, kai jai sukako treji metai, savo tėvų Joakimo ir Onos buvo atvesta į Jeruzalės šventovę ir ten paaukota Dievui. Ji buvo apgyvendinta mergaitėms skirtose patalpose, kur jos gyveno, mokėsi ir buvo auklėjamos, kol sulauks pilnametystės. Čia Marija davė Dievui skaistybės įžadą, kuris nebuvo sulaužytas. Šventykloje jos mokytoja buvo sena pranašė Ona.

Popiežius Benediktas XIV savo raštuose patvirtina, kad Paaukojimo įvykis yra tikras, tik nėra žinoma jo smulkmenų.

Rytų Bažnyčioje Mergelės Marijos paaukojimo šventė pradėta švęsti XI a. Vakaruose ji švenčiama nuo 1374 m. Oficialiai šventę patvirtino popiežius Paulius II (1464 – 1471 m.), o popiežius šv. Pijus V (1566 - 1572 m.) buvo ją panaikinęs pačioje Romoje, bet leidęs švęsti kitur. Šv. Tėvas Sikstas V 1585 m. grąžino šventę į Romą, o Klemensas VIII (1592 – 1605 m.) pakėlė į aukštesnį liturginį lygmenį.

„Šventųjų gyvenimai“