Kadangi legendinės lietuvių roko grupės „Antis“ tikrai nereikia pristatinėti, nusprendžiau padaryti kitokį interviu nei įprastai. Jau nemažai leidinių kalbino pagrindinį „antiną“ Algirdą Kaušpėdą apie gana įprastus dalykus, tačiau „Bernardinai.lt“ nusprendė eiti kitu keliu ir padaryti išskirtinį interviu - apie tai, ką gi reiškia kiekviena naujojo albumo daina, kokias minties gelmes, idėjas slepia „Ančių dainos“, kurių pristatymas jau visai ne už kalnų – gruodžio 16-ąją.

1.CV

Tai – daina-prisistatymas, ironizuojanti, kaip svarbu šiuolaikiniame gyvenime pasigirti, pasirodyti, pasireklamuoti, kartais peržengiant sveiko proto ribas ir veikiant savo „objektą“ emocingais pareiškimais ir išpūstomis prielaidomis. Iškilūs vardai, prie kurių šliejasi lyrinis herojus - tarsi kokybės švyturiai, kurių šviesoje galima „sušildyti“ savo autoritetą.

Tai – popkultūros klišė, kai vardas praranda savo tiesioginę prasmę (pvz., Einšteinas) ir tampa ikona, ženklu, preke.

Tuo tarpu vidinis lyrinio herojaus balsas žino tiesą ir sau įkyriai ją kartoja. Šio kūrinio moralas – esame paviršutiniški, negilūs ir nesusikaupę. Nežinome savo tikslo! Veikiame kaip gyvūnai rodydami didelius dantis, margas plunksnas ir garsiai rėkdami apie save!

Lyrinis herojus - lyg ir kietas, bet tuščiaviduris barškutis. Paguodžia tik tai, kad jis tai supranta...

2. MELDŽIU– BELDŽIU

Tai - daina apie mūsų santykį su tikrove. Kiek mes esame patys savo gyvenimo kūrėjai ir kiek atiduodame savęs į likimo rankas. Melsti reiškia prašyti ir gauti dykai. Belsti reiškia veikti ir gauti pelnytus rezultatus.

Lyrinis herojus patiria krizę, nesugebėdamas atskirti meldžiu–beldžiu sąvokų. Gražiai melsti – dailiai išsireikalauti įtikinant ir išprašant. Gražiai belsti – nudirbti darbus, kurie patys apie save byloja.

Krizė išauga iš laikmečio, kuris kupinas netikrų žvaigždžių, autoritetų, mistikos ir kitos ezoterinės painiavos. Tikintis žmogus nieko nemeldžia! Jis savo malda tiesiog dėkoja už gyvenimo dovaną. Jo malda yra giesmė bendrame savo kelią radusių laimingųjų chore.

Visi kiti meldžia ir beldžia ... Sukasi uždarame „voverių“ rate, neturėdami nei aiškių vertybių, nei tikslų ... tiesiog gyvena ... arba vargsta tai melsdami, tai belsdami ...

3. AUKSINIS BUDA

Tai - daina apie viltį ir tikėjimą.

Europos sostinė – Briuselis – yra istorija apie antikvarinę auksinę Budos statulėlę. Tai - alegorinis pasakojimas apie (galbūt) Lietuvą arba žmogų, pradėjusį naują gyvenimo etapą, kupiną vilties, tikėjimo meile ir laime. Gal tai tik utopija, tačiau pats tikėjimo procesas taurina ir šildo. Tikėjimas, kad egzistuoja laimės šalis, į kurią veda tik dievams žinomas kelias, verčia įsiklausyti, įsižiūrėti į žmonijos istoriją, jos bendravimo su dievais patirtį ir prieiti išvadą, kad gal iš tiesų tikėjimas ir meilė yra dievų malonės reikalas, tad dievai ir yra tikrieji mūsų šeimininkai, auklėtojai ir mokytojai.

4. DĖMĖ

Tai - daina apie reputaciją. Apie kaltę ir atpildą. Reputacija arba žmogaus viešoji sąžinė – tai visuomenės reakcija į mūsų laimėjimus ir pralaimėjimus. Žmogus - smalsus, išdykęs, silpnavalis ir juokingai tragiškas.

Lyrinis herojus supurvina savo reputaciją dėl beprasmiško naktinio nuotykio, kurio jam nereikėjo, bet per kvailą galvą, neatsargumą įvyko tragedija – kostiumas turi didelę dėmę. Kita veiksmo fazė – visuomenės reakcija. Kartais ji nepamatuotai didelė, kaip „Paulausko tvora“. Kartais žmonės  negailestingi, jiems patinka dėmės, nes kai aplink tiek dėmių, tai nuosava dėmelė tampa nereikšminga.

5. SENELIS

Daina apie švelnumą. Meilė, artumas, švelnumas - tai jausmai, kuriuos žmonės dažnai slepia ir dėl to neturi tinkamos patirties išreikšti jausmo formą. Tokiu atveju daromės juokingi arba, dar baisiau, apkaltinami nebūtais dalykais. Meilės forma – menas, kurį žmonės turėtų nuolatos tobulinti ir puoselėti. Gėlių žiedai, jų formų įvairovė ir išbaigtumas yra pats geriausias įrodymas, ką galime pasiekti vardan formos, kuri suviliotų vabzdį. Meilės, pagarbos ir artumo ženklai turi būti gražūs, tikri, iškalbingi, savimi pasitikintys ir reikalingi.

6. RUGPJŪČIO 33

Daina apie sėkmę. Sėkmė – vidinė žmogaus būsena. Sėkmingas žmogus – tai nusprendęs būti sėkmingas. Kiek mes turime patys organizuoti savo sėkmę ir kiek jos nukris mums ant galvos? Kiek mums jos reikia? Kodėl žmonės vienas kitam linki sėkmės? Ar jie turi omenyje nelaimę? Ar sėkmė tada, kai išvengi nelaimės? Pavyzdžiui, sėkmingai nuskridai iš A į B. Ką sau galvoja milijonai loterijos žaidėjų, tikėdamiesi sėkmingo bilieto? Kad sėkmė atneš laimę? Naivuoliai. Sėkmė yra mumyse! Sėkmės tiek daug šalia mūsų, kad užtektų visiems su kaupu.

Rugpjūčio 33-ioji egzistuoja, tik ji neįtraukta į įprastinį kalendorių.

7. MES RIMTI!

Tai - linksma daina apie puikybę. Lyrinis herojus, teigdamas esąs rimtas, skleidžia aplink bespalvę miglą su kvapeliu. Solidumo virusas arba respektabilumo siekis jau pastebimas daugelyje vietų. Iš esmės tai ne naujiena, dar sovietų laikais partijos sekretoriai, apibūdindami personažą kaip „rimtą vyrą“, išreikšdavo teigiamą charakteristiką. Rimtumas, susikaupimas, saikas ir ramybė - priešingos sąvokos laisvei ir nepriklausomybei. Dažnai taip maskuojamas dvasios skurdas ir nepelnytas bei tuo pačiu niekingai mažas autoritetas bei kompetencija.

8. SUSTOK, AKIMIRKA

Daina apie džiaugsmą. Džiugu, kai gali rinktis, kuo džiaugtis: gražuole iš Bankoko ar ąžuolo parketu, o gal maišu monetų po lova. Džiaugsmas - tai laimės išraiška. Jam patirti geriausia turėti dėkingą  „pelenę“, kurią galima stebinti įvairiais triukais visą gyvenimą. Tikrai džiaugtis moka vaikai ir neįgalūs žmonės. „Normalūs“ suaugusieji dažnai yra vis susirūpinę ir nelaimingi.

Lyrinis herojus bando išsklaidyti abejonių debesis, klausdamas „ar būsi su manim laiminga“ ir žinodamas, kad tikrai bus laiminga.

9. BURŽUJUS

Daina apie tuštybę. Uždrausti, nežinomi, nesuprantami dalykai vilioja ir užburia. Dar taip neseniai sovietiniam žmogui buržuazinė gerovė buvo nerealiai kosmiška ir dėl to bjauri. Bet dabar viskas tapo pasiekiama – būti buržujumi tiesiog puiku! Buržujus - tai idealas žmonėms, kurie įsivaizduoja, kad gyventi reiškia maloniai leisti laiką. Buržuaziškai hedonistiškai gyvenantys veikėjai mitologizuoja savo hobius, sudievina savo būstus, žaislus ir kt. Paprastai jie nemėgsta dirbti ir ieško būdų, kaip prasimanyti pinigų iš „oro“, pavyzdžiui, spekuliacijomis nekilnojamuoju turtu ir panašiai.

Lyrinis herojus moka džiaugtis, ir tai pozityvioji jo savybė, todėl ir daina kaip naujų permainų gyvenime indikacija – tragikomiška.

10. GIRTUOKLIS

Daina apie aistringumą. Lietuvių santykis su girtavimu yra romantiškas. Girtuoklis kaip ypatingas, pateptasis asmuo susilaukia visuomenės (slaptos) pagarbos ir pasigerėjimo. Išgerti, iškrėsti kvailų pokštų, sudrebinti miegantį miestą, pakelti tautą varpo dūžiais – reiškia įrodyti, kad mes gyvi, budime, kupini aistros kariauti! Mes „nuo jūrų iki jūrų“ agresyvūs imperialistai, besočiai slibinai, galintys išgerti „ežerą ar vandenyną“. Mes - pavojingi, aštrūs, neprognozuojami, bepročiai aistruoliai. „Mus vienija pergalės ir alus“.

Girtuoklis – psichikos ligonis, einantis su kalaviju tautinės eisenos priekyje ir staugiantis lyg paskutinį kartą, nes nežino, kas bus rytoj ir neprisimena, kas buvo vakar.

11. JEI KAS

Daina apie praeitį. Kaip keistai ir puikiai teka laikas. Jis neša mus per ir pro gyvenimo įvykius. Tai, kas buvo, tebeegzistuoja kosmoso erdvėje, toldamas nuo mūsų šviesos greičiu, ir, lyginant su už milijonų šviesmečių matoma šviesa, mūsų paskleista energija vis dar čia pat. Jei kas būtų atsidūręs lyrinio herojaus „kailyje“, kaip būtų pasielgęs? Kokios pasekmės būtų šiandien, jei net drugelio mostas prieš milijonus metų yra svarbus dabarčiai?

„Jei kas, jei kas, atsivertų gilus šulinys“. Tai reiškia juodą skylę, kurią mes užpildėme savimi.

Antis „Dėmė“

Kalbino ir parengė Mindaugas Peleckis

Nuotraukos ir muzika – M.P.3 agentūra

Bernardinai.lt