Sausio 27 d. minime šv. Angelę Merici, Uršuliečių vienuolijos steigėją.

Desenzano prie Gardos (Italija), 1474 m. kovo 21 d. – Brešia, 1540 m. sausio 27 d.

Renesanso laikotarpis pasižymėjo ne tik karo sumaištimi, menų sužydėjimu, bet kartu atsigręžimu į žmogaus vidų. Krikščionybėje itin stipriai jautėsi atsinaujinimo ir vidaus reformų poreikis: tai ir vienuolinių bendruomenių suvešėjimo laikotarpis. 1534 m. gimė Jėzaus draugija (jėzuitai), 1540 m. - Šv. Dievo Jono broliai, šv. Pilypo Neri kunigai ir t.t.

Tuo metu  savo veiklą pradėjo ir Angelė Merici, ji ėmė sistemingai ugdyti mergaites. 1535 m. A. Merici įsteigė Šv. Uršulės draugiją, kongregaciją, kurios vienuolės visur žinomos uršuliečių vardu.

Jos idėja įsteigti mokyklas mergaitėms tuo metu buvo visiškai revoliucinė, nes švietimas buvo beveik išskirtinai vyrų privilegija. Gimusi 1474 m. Desenzano del Garda (netoli Brešios) neturtingų valstiečių šeimoje, dar labai jauna tapo pranciškone tretininke. Netekusi abiejų tėvų, 15 metų išvyko į Šventąją Žemę. Čia atsitiko neįprastas dalykas. Lankydama istorines Jėzaus vietas, mergaitė buvo priblokšta to meto žmonių aklumo. Tuo tarpu ji pati vidujai išvydo šviesą ir laiptus, kylančius iki pat dangaus, kur jos laukė minios mažų mergaičių. Taip A. Merici suprato savo misiją.

Grįžusi į tėvynę davė pradžią naujai kongregacijai, kurios pirmosios narės dėvėjo tokius pat drabužius, kaip eilinės kaimo merginos. Regula buvo išspausdinta tik po steigėjos mirties.

Savo dvasiniame testamente Angelė bendrais bruožais pristatė savitą ugdymo metodą, pagrįstą nuoširdžios meilės ryšiu tarp ugdytojo ir ugdomojo, visiškai gerbiant kito žmogaus laisvę.

„Venkite siekio ką nors išgauti jėga; Dievas kiekvienam žmogui suteikė apsisprendimo teisę ir nenori nieko priversti, vien tik siūlo, kviečia ir pataria...“

Angelė matė aplink pirmąją kongregaciją išaugant gausią šeimą – išties ji įsteigė net 24 uršuliečių atšakas. Po jos mirties ši įvairovė buvo suskirstyta į tris sektorius: „Uršulietės pasaulietės“, kurios lieka gyventi savo šeimose, pasišvęsdamos artimo meilės darbui savo parapijose; „Kolegijų Uršulietės“, kurios gyvena bendrai ir imasi auklėti jaunimą, išlaikyti kolegijas; „Klauzūrinės Uršulietės“, kurios pasišvenčia klauzūros gyvenimui.

Parengta pagal Santi, beati e testimoni

Bernardinai.lt