Strasbūre įsikūręs Europos Žmogaus teisių teismas (EŽTT) šiandien paskelbė nuosprendį dėl Sausio 13 –osios perversmo dalyvių Juozo Kuolelio, Leono Bartoševičiaus ir Mykolo Burokevičiaus skundo prieš Lietuvą. Teismas atmetė visus pareiškėjų, kuriuos Lietuvos teisėsaugos struktūros buvo pripažinusios vykdžius antivalstybinę veiklą praėjusio dešimtmečio pradžioje, skundus dėl to, kad neva buvo pažeista jų minties, sąžinės ir religijos, saviraiškos, susirinkimų ir asociacijos laisvė, dėl to, kad jų bylos Lietuvos teismuose buvo nagrinėjamos pernelyg ilgai, dėl to, kad jie buvo nubausti už veikas, kurios šių veikų atlikimo metu Lietuvos įstatymuose dar nebuvo įtvirtintos kaip nusikalstamos. Ieškovai taip pat rėmėsi argumentu, kad jų veiklos metu Lietuva dar nebuvo tikra valstybė, o buvo paskelbusi valstybingumo moratoriumą.

“Iš tikrųjų tenka tik apgailestauti, kad bylos nagrinėjimas Strasbūre užtruko taip ilgai, nes mes nuo pat pradžių žinojome, kad Lietuvos teismai, nuteisdami J.Kuolelį, L.Bartoševičių ir M.Burokevičių laisvės atėmimo, pažeidimo nepadarė,” – Bernardinai.lt sakė LR vyriausybės atstovė prie EŽTT Elvyra Baltutytė, primindama, jog EŽTT skundą pateikė dar 2001 metais. Tuo tarpu nutarimas priimtinumo šioje byloje buvo priimtas 2006 metų sausio 5 dieną.

„Teismas (EŽTT) pabrėžė, kad šioje byloje būtina remtis istorinėmis bei politinėmis aplinkybėmis, be to, atsižvelgti ir į įvykius iki Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – Konvencijos) įsigaliojimo Lietuvoje, tai yra - iki 1995 metų birželio 20 dienos.“ – rašoma Teisingumo ministerijos pranešime. – „Tai buvo būtina dėl to, jog pareiškėjai ne tik įrodinėjo, jog jie persekiojami už veikas, kurios jų padarymo metu nebuvo laikomos nusikaltimais, bet ir apskritai ginčijo Lietuvos nepriklausomybės praradimo bei jos atkūrimo aplinkybes. Pareiškėjai be kita ko teigė, kad jų veiksmai buvo teisėti pagal TSRS įstatymus, o nepriklausoma Lietuvos valstybė atsirado tik po 1991 metų rugpjūčio įvykių Lietuvą pripažinus pasaulio bendrijai.“

„Pareiškėjai apeliavo į septintąjį Konvencijos straipsnį, kuriame yra įtvirtinta nuostata, kad nėra bausmės be įstatymo, teigdami, kad Lietuvoje jie buvo nubausti už dar iki 1990 metų lapkričio 10 dienos atliktus nusikaltimus, už kuriuos bausmės dar nebuvo įtrauktos į mūsų šalies Baudžiamąjį kodeksą,“ – sakė E.Baltutytė. – „ Teismas atmetė tokį skundą kaip nepagrįstą. Be to, EŽTT atmetė ir ieškovų skundą dėl jų minties, sąžinės ir religijos, saviraiškos, susirinkimų ir asociacijos laisvių pažeidimo, kadangi šios laisvės nėra absoliučios, iškilus pavojui demokratinei visuomenei, išvardintosios laisvės, tokią grėsmę demokratinei visuomenei keliančių asmenų atžvilgiu gali būti ir suvaržytos. Tad pareiškėjams Lietuvos teismų skirta laisvės atėmimo bausmė buvo proporcinga“.

Teisingumo ministerijos pranešime rašoma, kad „išnagrinėjęs pareiškėjų skundus dėl tariamai pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės (6 Konvencijos straipsnis), Teismas nurodė, kad ši byla buvo aiškiai labai sudėtinga (ją sudarė daugiau nei 300 tomų, apklausta daugiau nei tūkstantis liudytojų, atlikta daugiau nei tūkstantis įvairių ekspertizių ir pan.), be to, nenustatyta, kad valstybės institucijos (prokuratūra, teismai ir pan.) veikė netinkamai, nepakankamai kruopščiai. Taigi Teismas padarė išvadą, kad Konvencijos 6 straipsnis nebuvo pažeistas, t.y. bylos nagrinėjimo trukmė atitiko „įmanomai trumpiausio laiko“ reikalavimą.

Aktyvūs Sausio 13-osios perversmo dalyviai, Lietuvoje veikusios prosovietinės kompartijos nariai Mykolas Burokevičius, Juozas Jermalavičius, Juozas Kuolelis, Leonas Bartoševičius, Jaroslavas Prokopovičius bei kiti 1999 metais buvo nuteisti už aktyvų dalyvavimą antivalstybinėje veikloje, viešus raginimus pažeisti Lietuvos suverenitetą ir nuversti teisėtą valdžią. Tada buvo pripažinta, kad nuteistieji aktyvistai – Lietuvos komunistų partijos vadovai, tarp kurių buvo ir M. Burokevičius, J. Kuolelis bei J. Jermalavičius, praėjusio dešimtmečio pradžioje vykdė SSRS vadovybės nurodymus ir veikė kartu su ja, siekdami grąžinti Lietuvą į SSRS sudėtį.

Bernardinai.lt