Laisvė. Nepriklausomybė. Kovo 11-ąją iš Katedros aikštės Tauro kalno link netrukdomi nužygiavo apie 200 "made in Lithuania" neonacių. Pačioje Lietuvos širdyje. Pačios svarbiausios Lietuvos šventės metu. Ne vienas ir ne du. Kone keli šimtai. Išniekinę svastikomis ir kaukolėmis trispalvę. Tą pačią, dėl kurios sausio 13-ąją, prieš 18 metų,  žmonės gulė po tankų vikšrais. Tą pačią trispalvę, dėl kurios trėmė prie Laptevų jūros.

Gėda ir baisu. Gėda, kad nė vienas neišdrįso sušukt šioms atmatoms: "Gėda!". Baisu, kad nužygiavo netrukdomi. Baisu, kad nėra baudžiami. "Juden Raus!"– aidėjo pagrindine Vilniaus gatve. "Imkit vaikai pagaliuką ir užmuškit tą žyduką", – skambėjo ties Vyriausybės rūmais. Prieš 77 metus advokatas Andrius Bulota, pamatęs į Panerius sušaudyti vedamus bendrapiliečius, iš gėdos ir atjautos savanoriškai prisijungė prie jų, kad nueitų drauge visą Golgotą. Kieno žingsniai skambesni nūdienos Lietuvoje – ar advokato A.Bulotos, ar šiandienos rudųjų liumpenproletarų?

Advokatą Bulotą sušaudė Paneriuose 1941 metų rugpjūtį. 2008 m. kovo 11-ąją keli šimtai neonacių Gedimino prospekte sušaudė viską, kas gali būti šventa valstybės gyvenime.

Prieš 18 metų nė negalvojome, kad sostinės Gedimino prospektu eis ne Lietuvos mokyklų, o Gebelso auklėtiniai.

Tapome ne tik nepriklausomi. Tapome abejingi vienas kitam. Ir turime visiškai abejingą mums valdžią. Ji visuomet bus tokia, kokie esame patys.

Galbūt, kai imsime jausti atsakomybę vienas kitam, sulauksime, kad, įvykus tokiai netrukdomai nacizmo demonstracijai, atsistatydins švietimo ir mokslo  bei vidaus reikalų ministrai. Kol kas tegalime laukti kitų metų šventės. Svastika trispalvės fone.

Bernardinai.lt