Šiaulių vyskupijos katalikų evangelizacijos centras, 2008

Kas yra dalyvavę Žemaičių Kalvarijos atlaiduose ar žemaičių „budynėje“ – laidotuvėse, tikriausiai buvo nustebinti Kalvarijos kalnų giesmių skambesio. Sovietmečiu Kalvarijos kalnai buvo savotiškas pasipriešinimas esamai ateistinei sistemai. Žemaičių Kalvarijoje milicija vaikydavo  muzikantus grojančius  šias giesmes einant procesijoje nuo vienos Kalvarijų stoties prie kitos, laidotuvių eisenoje grojamos giesmės taip pat erzindavo esamos santvarkos veikėjus, o giesmių atlikėjus persekiodavo.

Žemaičių Kalvarijos kalnai dabar dažniausiai giedami laidotuvėse, žemaičių vadinamose budynėse (šermenyse). Ypač seniau, dar prieš kelis dešimtmečius, budynėse skambantys Kalvarijos kalnai ir kitos giesmės tęsdavosi vos ne per visą naktį iki ryto. Šiame CD „Kalvarijos kalnai“ skamba Kalvarijos kalnų ir kitos giesmės, kurios įrašytos autentiškai  prieš 20 metų (1988 m.).  Gieda Skuodo giedoriai, pučiamaisiais instrumentais groja Dapšauskai.

Istoriko Simono Daukanto teigimu, „tų trimitų balsas yra graudžiai malonus, daugiau rūstas, nekaip linksmas, keliąs klausantiems aitrą ir gailesį“ („Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“, 1845 m.).

XIX a. senuosius medinius muzikos instrumentus ėmė keisti variniai pučiamieji, tačiau pati muzikavimo tradicija, giesmių ir instrumentinio pritarimo melodijos bei stilius buvo išsaugotas.

Viešpats labai nuliūdęs iš sodo išėjo

Bernardinai.lt