Jau įpratome prie "konkursų", kurių dėka prastumiamos energetinės amžiaus aferos – Leo Lt.

Skaitau apie Guggenheimo ir Ermitažo idėją Vilniuje ir nepalieka jausmas, kad visa tai jau perėjome, tik kitu masteliu. Vėl "konkursas", kuriame negalėjo dalyvauti visi, vėl "komisija", kurios niekas neįgaliojo, vėl noras, nenumaldomas ir nesutramdomas pasinaudoti mokesčių mokėtojų kišene. Ostapas Benderis rinko pinigus, prisidengdamas šventu rūpesčiu dėl benamių vaikų. Na, koks kultūros žmogus, inteligentas galėtų paprieštarauti idėjai, kad Vilnius turėtų nuostabaus grožio muziejų? Projektologija, anot Egidijaus Aleksandravičiaus, tapo kone kasdieniu kai kurių biurokratų verslu. Pakanka projektui suteikti "mega" ar "nacionalinio" statusą, ir iš valstybės kišenės pasipila pinigai, kaip dangaus mana. Tie patys pinigai, kurių trūksta mokytojams, policininkams ir ligoninėms.

Valdovų rūmams, pritrūkus eksponatų, siūlomi Algirdo Mykolo sumedžioti ragai ir iškamšos. Muziejai nesuduria galo su galu, nes neturi pakankamai lankytojų, pinigų trūksta net Palangos Gintaro muziejaus remontui.

 Kiekvieną kritiką projektologai išsyk atmeta – mat reikia vietos J. Meko ir J. Mačiūno darbų kolekcijai eksponuoti. Kas prieš - tas ne patriotas!

Ir kas tą visą projektą proteguoja? Abejotinos reputacijos, nuteistas politikas. Jaunas biurokratas, kuris teismo nuosprendį komentuoja labai savotiškai – atseit, svarbu ne UŽ KĄ nuteisė, bet KOKIĄ bausmę skyrė. Na kas tie 12 500 litų? Pasirodo, reputacijos galima netekti ir už šitokią ir net už mažesnę sumą…Žmogus, kurio vadovavimo miestui periodas paženklintas sprendimais, nuo kurių labiausiai nukentėjo kultūros objektai ir paveldas. Pradedant "Lietuvos" kino teatru ir baigiant išduotais leidimais vykdyti statybas Šnipiškėse – jo administracijos priimtu sprendimu košę tenka srėbti ir dabartinei valdžiai.  Kaip nedidelę kompensaciją už “Lietuvos” kino teatrą  visagalis projektologas Guggenheimo ir Ermitažo erdvėje pažadėjo piliečiams kelias “nedideles kino sales”.

Rinkimai, ponai, rinkimai. Jei Gediminas Kirkilas kviečiamas  į Guggenheimo ir Ermitažo projekto vertinimo komisiją, šiukštu abejoti jo modernios architektūros žiniomis. Tačiau kiekvieėnam “nacionalinės” reišmės projektui, kurį reikia “konkurso” būdu prastumti, yra būtinas tvirtas politinis užnugaris.

Niekam ne paslaptis, kad Guggenheimo muziejus yra kultūrinė franšizė. Neteko girdeti, kad privačiame versle dalyvautų valstybė ir mokesčių mokėtojų pinigai. Bet mus nuramins – iš Vilniaus biudžeto tereikės “trupučio”, nedaug. O miesto kiemus ir gatves tvarkys dar 25 metus. Ir kažkurį laiką trūks policininkų palaikyti tvarką Užupyje.

Ir labai nemalonu, kad į tokias projektologines aferas įtraukiami pasaulinio masto architektai, kurie, matyt, naiviai galvoja, jog viskas pagal įstatymus – juk projekto “stūmoklis” pasirūpino, kad net Vyriausybės vadovas dalyvautų šiame “konkurse”. Po “konkurso” Leol LT  jo organizatoriai įgijo reikiamos patirties, tad Guggenheimo ir Ermitažo “konkursas” yra tiesiog malonus pasivaikščiojimas.

Vilniečių nuomonės šiuo klausimu neatsiklausė. Turiu galvoje tuos, kuriuos miestelėnai delegavo į Vilniaus savivaldybę, kuri iš esmės ir turėjo šį konkursą skelbti, pagal galiojančius įstatymus.

Visi matėme gražių projektų. Tik nepamirškime – jokio konkurso nebuvo. Buvo grupės draugų režisuotas verslo ir priešrinkiminis šou.

Jei pamiršime – nenustebkime, kai nuolat trūks pinigų švietimui ir medicinai, esamų muziejų priežiurai.

Dar kiek ir sulauksime, kad futbolo rungtynėms teisėjaus žaidžiančiųjų komandų treneriai, o grožio konkurso dalyves vertins jų tėvai...

Bernardinai.lt