Šv. Stanislovo mirtis. P. Smuglevičius, 1799 m.

Balandžio 11 d. minime šv. Stanislovą (1030-1079), vyskupą ir kankinį.

Stanislovas gimė Ščepanove, netoli Krokuvos, Lenkijoje, liepos 26 d. Mokėsi Gnieze, tapo Krokuvos katedros kanauninku, o 1072 m. – Krokuvos vyskupu.

Stanislovas buvo ryžtingas ir tiesus, nepabūgęs dėl amoralaus, žiauraus elgesio perspėti ir ekskomunikuoti Lenkijos karalių Boleslovą II Narsųjį: Stanislovas pasiuntė įspėjimą Lenkijos karaliui Boleslovui II dėl šio žiaurumo ir neteisingumo, monarchas pažadėjo pasitaisyti.

Tačiau vietoj to Boleslovas netrukus vėl pagrobė vieno bajoro žmoną, todėl buvo Bažnyčios ekskomunikuotas. Kai apie tai sužinojo, Boleslovas įtūžęs įsiveržė į vyskupo koplyčią Krokuvos priemiestyje ir šv. Mišių metu nužudė Stanislovą. Popiežius šv. Grigalius VII dėl to paskelbė Lenkijai interdiktą (bažnytinę bausmę). Karalius vėliau pabėgo į Vengriją.

Stanislovas yra Krokuvos globėjas. Jis buvo kanonizuotas 1253 m.

Šventojo vyskupo mirties scena nutapyta Vilniaus arkikatedros didžiojo altoriaus paveiksle (1799, dail. Pranciškus Smuglevičius). Vilniaus arkikatedra tituluota šv. Stanislovo ir Vengrijos karaliaus Vladislovo vardu, šventasis vyskupas po Lietuvos krikšto laikomas Lietuvos globėju. Dažniausiai šv. Stanislovas vaizduojamas vyskupo rūbais, apsisiautęs kapa, su mitra ir pastoralu.