2014 m. spalio 25 d., šeštadienis

Naujausi Aido Marčėno eilėraščiai knygoje „Šokiai“

2008-05-23
Rubrikose: Skaitau » Lentyna 

Aidas Marčėnas. Šokiai: poezija ir eilėraščiai. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008. - 117 p.

Naujausias Nacionalinės premijos laureato poeto Aido Marčėno poezijos rinkinys „Šokiai“ natūraliai susiformavo kaip vientisa knyga. Skyrių pavadinimai „Penktųjų“, „Šeštųjų“, „Septintųjų“ ir datos po eilėraščiais rodo chronologinę kūrybos tėkmę. Taip atsiskleidžia 2005–2007 m. poeto nuotaikos, išgyvenimai, apmąstymai, to laiko netektys, poetinių formų kitimai.

Visą gyvenimą, mokydamasis garbingai laviruoti bei tiksliai įveikti kliūtis, nešamas siaubingos tėkmės variau pasroviui, ir banali žvaigždė spindėjo virš galvos. Sraute, kuriame murkdosi mano siela, jei kapstytumeisi prieš srovę, vis vien leistumeisi žemyn upe, tik nespėtum nieko, išskyrus savo įnirtingą yrimąsi, įvertinti. Angelo metais rašiau angelą, dulkių metais - dulkes, dėvėtus rašiau metais dėvėtų. Dabar sakau: Atėjo metas šokiams.

Nepaisant to, kad „esama indėniško, indėnų kraujui būdingo laukiniškumo amerikiečių aukso troškulyje“. Kad „jų kvapą gniaudžianti darbo sparta - ta tikroji Naujojo pasaulio yda - pradeda laukiniškumu apkrėsti ir senąją Europą ir skleisti joje nepaprastai keistą bedvasiškumą“. Ir nepaisant to, kad „galvojama laikant rankose laikrodį, kaip ir pietaujama įbedus akis į biržos biuletenį - gyvenama tarsi nuolat bijant kažką „pražiopsoti“. Trys Vienos valso žingsneliai „Tiger Lillies“ ritmu.

Taip jau susiklostė, kad šioje knygoje virpančia siela trumpam šokiui vis kviečiu Friedrichą Nietzsche'ę. Nieko stebėtino, juk pavardė Nietzshe - moteriškos giminės. Kaip Bložė arba Geda. Arba Venclova. Juk ne kartą šokdinta; ir šokčiota ne kartą...

Aidas Marčėnas

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

REKOMENDUOJAME

Henrikas Gudavičius. Laiškai iš kaimo

Knygoje publikuojami 2008–2012 m. rašyti dienoraščiai. Įdėmus gamtininko žvilgsnis fiksuoja nepaliaujamą gamtos virsmą, pasakoja paprastų Dzūkijos žmonių istorijas, o kasdienybės apmąstymus papildo kultūros refleksijos.

detalė, spalva, spalvos, įvairovė, vaivorykštė

Spalio pabaiga šalta. Net šviečiant saulei nejučia gūžiesi – ledinio vėjo bangos ritasi per miestą. Einant pavėjui visai pakenčiama. Galima netgi kalbėtis. Truputį apie darbus, truputį apie orą, truputį apie kolegas. Į nugarą pučiant šiauriui daugelis taip daro. 

Henrikas Gudavičius

Henrikas Gudavičius (g. 1943) – tikras Dzūkijos šviesuolis, čia gyvenantis ir dirbantis jau beveik ketvirtį amžiaus, tačiau paklaustas, kuo save laiko, nė nedvejodamas atsako – esu žemaitis.