2014 m. lapkričio 26 d., trečiadienis

Naujausi Aido Marčėno eilėraščiai knygoje „Šokiai“

2008-05-23
Rubrikose: Skaitau » Lentyna 

Aidas Marčėnas. Šokiai: poezija ir eilėraščiai. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008. - 117 p.

Naujausias Nacionalinės premijos laureato poeto Aido Marčėno poezijos rinkinys „Šokiai“ natūraliai susiformavo kaip vientisa knyga. Skyrių pavadinimai „Penktųjų“, „Šeštųjų“, „Septintųjų“ ir datos po eilėraščiais rodo chronologinę kūrybos tėkmę. Taip atsiskleidžia 2005–2007 m. poeto nuotaikos, išgyvenimai, apmąstymai, to laiko netektys, poetinių formų kitimai.

Visą gyvenimą, mokydamasis garbingai laviruoti bei tiksliai įveikti kliūtis, nešamas siaubingos tėkmės variau pasroviui, ir banali žvaigždė spindėjo virš galvos. Sraute, kuriame murkdosi mano siela, jei kapstytumeisi prieš srovę, vis vien leistumeisi žemyn upe, tik nespėtum nieko, išskyrus savo įnirtingą yrimąsi, įvertinti. Angelo metais rašiau angelą, dulkių metais - dulkes, dėvėtus rašiau metais dėvėtų. Dabar sakau: Atėjo metas šokiams.

Nepaisant to, kad „esama indėniško, indėnų kraujui būdingo laukiniškumo amerikiečių aukso troškulyje“. Kad „jų kvapą gniaudžianti darbo sparta - ta tikroji Naujojo pasaulio yda - pradeda laukiniškumu apkrėsti ir senąją Europą ir skleisti joje nepaprastai keistą bedvasiškumą“. Ir nepaisant to, kad „galvojama laikant rankose laikrodį, kaip ir pietaujama įbedus akis į biržos biuletenį - gyvenama tarsi nuolat bijant kažką „pražiopsoti“. Trys Vienos valso žingsneliai „Tiger Lillies“ ritmu.

Taip jau susiklostė, kad šioje knygoje virpančia siela trumpam šokiui vis kviečiu Friedrichą Nietzsche'ę. Nieko stebėtino, juk pavardė Nietzshe - moteriškos giminės. Kaip Bložė arba Geda. Arba Venclova. Juk ne kartą šokdinta; ir šokčiota ne kartą...

Aidas Marčėnas

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

REKOMENDUOJAME

Gilbert Keith Chesterton „Šventasis Pranciškus iš Asyžiaus“

Šį tekstą rašau ne kaip literatūros mokslų atstovė, bet pirmiausia kaip tikintis žmogus, todėl nusižengsiu vienai svarbiausių literatūros analizės taisyklių ir pažeisiu teksto pasaulio bei realaus pasaulio ribas.

Henrikas Gudavičius. Laiškai iš kaimo

„Gyvenime reikia užimti kuo mažiau vietos ir į jokį viešesnį šurmulį net su patikimiausiu dviračiu nesiveržti be reikalo“ – sako sudzūkėjęs žemaitis H. Gudavičius. Beje, jis ne tik taip sako, bet taip ir gyvena įsuptas Saulės sukimosi ratu, nepailstančio Gamtos ritmo bei atsikartojančių Žemės darbų...

Donatas Petrošius

Tęsiame poeto ir eseisto Donato Petrošiaus rašinių ciklą „Tėvynės ieškojimo sumaištys“. Pirmąją dalį galima perskaityti čia.