Su Merūnais Arūnais ar Esmeraldomis dėl keisčiausio Lietuvoje vardo titulo drąsiai galėtų konkuruoti ir čigonų tautybės berniukas Doleris ar lietuvė mergaitė Bangelė Uogelė. Pasak tyrėjų, tėvai vis labiau nori išsiskirti vaikui parinkdami išskirtinį vardą. Vieni atžalas vadina kaip serialų herojus, kiti rausiasi lietuviškų vardų lobyne. Patys netradiciškai pavadinti žmonės lrt.lt pasakojo, kaip gyvena su ypač retu vardu.

Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros docentės Daivos Sinkevičiūtės teigimu, praėjusį rudenį pradėtas vykdyti projektas „Lietuvos piliečių vardų mokslinė analizė ir vardų norminių rekomendacijų rengimas“ atskleidė įdomių tendencijų.

Anot jos, šiuo metu Lietuvoje pasitaiko keistai besirimuojančių dvigubų vardų: Merūnas Arūnas, Audronė Svajonė, Rugilė Akvilė.

Taip pat yra žmonių, kurie turi ne vieną, ne du, bet tris ar keturis vardus, o mišriose šeimose, siekiant išsaugoti lietuvišką pavardę, ši tampa antruoju vardu.

„Susiduriame su naujomis vaikų vardų madomis – plintančiais serialų herojų, taip pat iš užsienio kalbų paskolintais vardais. Ypač ši problema yra aktuali mišriose šeimose, nes tampa neaišku, kokia vardo forma yra tikroji, kokia siūlytina vartoti tik šnekamojoje kalboje, kaip tą vardą reikia kirčiuoti, kokia vardo kilmė. Taip pat plinta įvairūs to paties vardo variantai – kartais ir su rašybos klaidomis“, – aiškina D. Sinkevičiūtė.

„Mano supratimu, keistus, lietuvio ausiai neįprastus vardus dažniausiai gauna užsienyje gimę vaikai, ypač kai vienas tėvų nėra lietuvis. Taip pat neįprastų vardų atsiranda neišsilavinusiose šeimose, kai vaikams duodami kažkur nusiklausyti, netiksliai išgirsti vardai“, – priduria ji.

Pasak docentės, nors vienam ir keistas, kitam tas pats vardas gali atrodyti įprastas, tačiau pasitaiko atvejų, stebinančių ir didžiausius skeptikus.

„Praėjusių metų duomenimis, Lietuvoje gyveno romų šeimoje gimęs berniukas, vardu Doleris, arba lietuvė mergaitė, gavusi Bangelės Uogelės vardą. Taip pat keista, kai tėvai duoda tokius vardus kaip, pavyzdžiui, Aldona B, Gražina E, Jūra S. Jie juk beprasmiai“, – stebisi D. Sinkevičiūtė.

Ji sako, kad keistoki ir vardai be lietuviškų raidžių: Egle, Migle, Ramune.

„Taip pat iškraipyti vardai: Arymantas vietoj Arimantas, Gedaminas vietoj Gediminas, Gintauats vietoj Gintautas“, – pavyzdžius žeria moteris.

Tiki unikalia asmenybe

D. Sinkevičiūtė tėveliams, renkantiems vaikams vardus, siūlo juos derinti prie pavardės.

„Jeigu pavardė ilga, tiks trumpas, dviskiemenis vardas. Jeigu trumpa, vaikui galima duoti ir ilgesnį, daugiaskiemenį vardą.

Manau, kad tėveliai savo atžalas pavadina keistais vardais, nes per daug myli savo vaikus ir mano, kad jie yra unikalūs, vieninteliai ir nepakartojami. Tačiau jie pamiršta, kad išskirtinis, keistas žmogaus vardas nėra pats savaime vertybė: svarbiausi juk žmogaus darbai, jo asmeninės savybės, taip pat santykis su kitais žmonėmis. Tėveliams, kurie renka retus vardus, patarčiau kreiptis į kalbininkus“, – teigia D. Sinkevičiūtė.

Anot jos, tėvai turi teisę savo vaikams duoti vardus laisva valia, tačiau netinkamas vardas gali sukelti problemų.

„Jeigu tėveliai užsispirs duoti vaikui neteiktiną vardą, manau, tai pirmiausia jų ir jų vaiko būsimos problemos“, – sako docentė.

„Kategoriškai drausti ir sakyti, kad tėvai pavadintų vaiką būtent tokiu, o ne kitu vardu, jokiu būdu negalima. Tai yra laisvas žmonių pasirinkimas, tačiau kai vaikui duodamas neteiktinas vardas, jis pats pajunta, kad toks vardas nepatogus, kelia sumaišties.

Manau, kad Ažuolo ne kartą paklaus, kodėl jo vardas yra rašomas be nosinės. Kita vertus, įdomu, kiek ilgai suaugusi moteris norės būti Eglutė, Rimutė ar Gintautėlė“, – svarsto D. Sinkevičiūtė.

Kad vien vardas laimės neatneš, sakė ir lrt.lt kalbintas advokatas Telesforas Urbutis. Jis pasakoja buvęs pavadintas tėvo vardu.

„Dabar normaliai jaučiuosi turėdamas neįprastą vardą. Vaikystėje dėl jo labai kompleksavau, nes pakankamai dažnai bendraamžiai pravardžiuodavo visokiais prietaisais: telefonu, šviesoforu, telegrafu… Tačiau vardas man niekada nekėlė jokių problemų ir niekada negalvojau jo keisti.

Mano vardas – mano prekės ženklas. Pasakai Vilniuje Telesforas, ir visi žino, kas ir kaip, net pavardės nereikia. Bet tai reikia užsitarnauti. Retas vardas – nei bėda, nei laimė. Juk pats vardas laimės neatneš“, – sako T. Urbutis.

Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentė Malvina Majauskaitė aiškina jau žinanti kaip pasipuoš mokyklos išleistuvių vakarėliui – mėlyna suknele.

„Kai buvau maža, savo vardu nesididžiavau, nes vaikai juokdavosi, kad esu iš pasakos. Tačiau dabar didžiuojuosi, nes gyvenu pakankamai mažame miestelyje Rokiškyje ir tikrai žinau, kad čia esu vienintelė Malvina.

Mane taip pavadinti sugalvojo vyresnė sesė, kuri svajojo turėti ne lėlę, o gyvą Malviną. Mano vardas man yra laimė. Pavyzdžiui, dabar artėja išleistuvės mokykloje, ir aš jau žinau, kaip atrodysiu“, – atviravo abiturientė.

Tenka nešiotis pasą

Kad įrodytų aplinkiniams, jog nejuokauja, Malvina dar ir dabar pasakoja su savim besinešiojanti asmenybę patvirtinančius dokumentus.

„Kažkada norėjau pasikeisti vardą, nes seniau mokykloje buvo ypač sunku. Manęs klausinėdavo: „kur tavo buratinas“ arba „kur tavo mėlyna suknelė“. Ir dabar, kai kam nors prisistatau ir pasakau savo vardą, dažniausiai atsakymas būna:„Geras. O dabar be „bajerių“ (juokų – aut. past.). Niekas netiki, kad mano toks vardas, privalau su savimi nešiotis asmenybę patvirtinančius dokumentus“, – teigia M. Majauskaitė.

Tuo tarpu mokytojui Vaideniui Čapskiui retas vardas niekada nekėlė problemų.

„Turiu tokį vardą, kokį turiu. Pripratau ir tiek. Šį vardą man davė tėvai pagal tos dienos vardadienį. Sunku pasakyti, kiek yra tiesos teiginyje, kad vardas šiek tiek lemia charakterį. Kartais mėgstu kitus žmones pamėgdžioti. Kai domėjausi savo vardo kilme, taip pat buvau radęs, kad Vaidenis kilęs nuo žodžio vadas. Tokių savybių irgi turiu. Retas vardas man niekada nekėlė problemų. Mokykloje vaikai mane labiau erzindavo dėl pavardės nei dėl vardo“, – pasakojo V. Čapskis.

Gyventojų registro tarnybos duomenimis, sausio – birželio mėnesiais (kaip ir pernai) populiariausi mergaičių vardai Lietuvoje išliko Emilija, Kamilė, Gabija, berniukų – Matas, Lukas, Nojus.

D. Sinkevičiūtė pastebi ir tendenciją, jog didelė dalis šeimų, nors ir nori išsiskirti, domisi vardų kilme, vaikui siekia duoti prasmingą ir prie pavardės derantį vardą.

„Šiuo metu tėvai, manau, prasmingai išnaudoja lietuvių dvikamienių vardų inventorių – šalia Algirdo, Vytauto, Mindaugo, Gintauto, Rimanto ar kitų dažnų šio tipo vardų duoda retesnius dvikamienius vardus, pavyzdžiui, Algedas, Eigintė, Karigaila, Kovaldas, Tilmantė, Žadvydas ir kitokius.

Taip pat duodami ir nauji, į „Lietuvių vardų kilmės žodyną“ neįtraukti vardai, pavyzdžiui, Raistė, Smiltė, Upė, Vėjas“, – vardija D. Sinkevičiūtė.

BFL nuotrauka.