Didelio atgarsio susilaukė Benedikto XVI iniciatyva paskelbtas Pauliaus metų minėjimas. Kaip jau buvo rašyta, nuo 2008-ųjų birželio 28 d. iki 2009-ųjų birželio 29 d. Katalikų Bažnyčia mini dviejų tūkstančių metų nuo apaštalo Pauliaus gimimo jubiliejų.

Benediktas XVI siekia, kad atsigręžimas į Pauliaus asmenį, gyvenimą ir raštus taptų ir ekumeninio suartėjimo priežastimi. Išties jubiliejaus atidarymo iškilmėse dalyvavo aukšti kitų konfesijų Bažnyčių atstovai, o ir pats jubiliejaus šventimas toli gražu neapsiriboja vien Katalikų Bažnyčia.

Apaštalo Pauliaus metų programoje piligriminės kelionės, liturginiai bei kultūriniai renginiai, numatytos sielovados bei socialinės iniciatyvos, įkvėptos Pauliaus dvasingumo. Rengiami spaudai įvairūs leidiniai, organizuojamos konferencijos bei studijos.

Pauliaus metų liturginių, mokslinių ir meninių renginių centras yra Romoje apaštalui Pauliui dedikuota Popiežiškoji bazilika. Jubiliejus, be kita ko, paskatino archeologinius tyrimus bazilikoje, prie jos veikiančiame Benediktinų vienuolyne bei ją supančioje teritorijoje.

Apaštalo Pauliaus kapas – piligrimų traukos centras

Svarbiausias ligi šiol tyrimo objektas buvo apaštalo Pauliaus kapas po didžiuoju Bazilikos altoriumi. Per acheologinius kasinėjimus 2002-2006 metais po altoriumi buvo aptiktas didelis IV amžiaus sarkofagas su užrašu: „Pauliui, apaštalui kankiniui“. Jame, kaip manoma, yra apaštalo Pauliaus palaikai.

Istoriniais duomenimis, Paulius į Romą atvyko 61 metais dalyvauti teisme. Tarp 65 ir 67 metų jam buvo nukirsta galva, o kūnas palaidotas už poros mylių nuo kankinystės vietos, kapinių teritorijoje, kurioje prie Ostijos kelio sklypo dalį turėjo krikščionė Lucina.

Kadangi Paulius buvo Romos pilietis, buvo įmanoma jį palaidoti romėnų kapinėse. Iškart jo kapas tapo krikščionių lankoma vieta.

2007 metų lapkritį Vatikano muziejų ir Popiežiškojo krikščioniškos archeologijos instituto ekspertų grupė pradėjo tirti Benediktinų vienuolyno sodą, esantį prie Bazilikos pietinės sienos ir netoli Ostijos kelio. Šis plotas ligi šiol nebuvo tyrinėtas, o kol kas nebaigto tyrimo daliniai rezultatai jau atskleidė naujų žinių apie Bazilikos prieigų aplinką.

Tiriamame plote buvo surasta įvairių amžių mūrų pėdsakų, liudijančių apie gan intensyvią statybą dešimties amžių laikotarpiu, nuo V iki XV amžiaus. Mūrai liudija apie istoriniuose šaltiniuose ir epigrafijose minimų pastatų, iškilusių prie Pauliaus bazilikos, laipsnišką plėtimą ir sutvirtinimą. Radiniai patvirtino, kad toje vietoje kadaise stovėjo vargšams ir piligrimams skirti gyvenamieji namai, termos ir du vienuolynai, vienas moterų, dedikuotas šv. Steponui ir kitas vyrų, dedikuotas kankiniui Cezarijui iš Teračinos.

Iš Ostijos vartų atkeliaujantys piligrimai eidavo iki Pauliaus bazilikos kolonomis paremtu portiku, kuris buvo ilgas, tęsėsi net keturis kilometrus. Prie portiko iškilusius pastatus IX amžiaus antroje pusėje mūru apjuosė popiežius Jonas VIII. Tokiu būdu prie Pauliaus bazilikos ilgainiui susikūrė vadinamasis „Jono miestas“, viduramžių šaltiniuose minimas „Johannipolis“.

Ankščiausiai datuojamas architektūrinis radinys tiriamame plote yra plytų mūro, iškilusio ne vėliau kaip V amžiuje, dalis. Spėjama, kad tai galėtų būtų popiežių Leono Didžiojo (440-461) ir Simacho (499-514) statybos darbų prie Ostijos kelio pavyzdžiai.

Vaisingi tyrinėjimai

Bene reikšmingiausias naujųjų tyrimų rezultatas yra prie Pauliaus bazilikos veikusių jau minėtų dviejų vyrų ir moterų vienuolynų pėdsakų atradimas.

Istoriniai šaltiniai mini 56 vienuolynus, iki IX amžiaus veikusius Romoje, tiek mūrų apjuostame mieste, tiek už mūrų, prie svarbiausių šventovių – Šv. Petro, Šv. Pauliaus, Šv. Lauryno ir Šv. Sebastijono bazilikų. Tačiau ligi šiol nebuvo aptikta jokių prie šių šventovių veikusių vienuolynų archeologinių pėdsakų.

Kasinėjimai atskleidė dvi erdvias patalpas prie pat jau minėto V amžiaus mūro, marmuro plokštėmis nuklotą ilgą koridorių, kuris tęsiasi už kasinėjimų zonos ir 15 metrų ilgio ir 10 metrų pločio salę, kurios viduje yra šulinys. Kasinėjimų metu buvo surasta daug daiktų. Suskaičiuota per devynis šimtus eksponatų – monetų, marmurinių puošmenų, įrašų ir gausių pagoniškų ir krikščioniškų sarkofagų fragmentų, kai kurie iš jų turi meninę vertę. Tarp jų minimi du paleokrikščioniškų sarkofagų iš IV amžiaus vidurio pavyzdžiai, su apaštalo šv. Petro suėmimo ir Lozoriaus prikėlimo scenomis. Be to, surinkta per aštuonis tūkstančius keramikos, stiklo ir geležies pavyzdžių, įrodančių, kad apaštalo Pauliaus kapo vieta be pertraukos yra lankoma nuo I amžiaus iki mūsų laikų.

Parengta pagal Vatikano radiją

Bernardinai.lt