Spiginant neįtikėtinai kaitriai saulei, penktadienio popietę ant Vilniaus Konstitucijos prospekto vieno namo sienos nutūpė šešių metrų ilgio ir pustrečio metro aukščio žiogas. Ir pasiliko tupėti. Nors jo perregimas efemeriškas kūnas visiškai nerodė, kad jis ten ir liks.

Šiuolaikinis menas dera prie didmiesčio

Klaipėda turi smalsų, pilvotą peliuką, prie kurio sustoja turistai ir palieka jam monetų: „kad grįžtume; kad metai būtų gausūs; kad neužpultų pelės“. Pastarąją frazę dažniau ištaria tautiečiai. Šiauliuose vieno namo stogais vaikšto du žavūs katinai. Be galo smagu paprastą dieną kažkur bėgant savais reikalais užversti galvą ir į juos pasižiūrėti. Jie ten irgi kažkokius reikalus tvarko, bet taip harmoningai, neskubriai, kad esi priverstas lėtinti tempą.

O Vilnius nuo šiol turės vietą, kur bus galima skirti pasimatymus, važiuojant pro šalį kišti galvą pro troleibuso langą ir jį fotografuoti ar einant užsispoksoti. Vilniečiai turės savo „Žiogą“.

Iš tiesų žiogas yra menininko Algio Griškevičiaus skulptūra „Žiogas – autoportretas“. Keletą metų brandinta idėja buvo įgyvendinta per kelis mėnesius. Menininkas iš storų vielų pats pynė žiogo kūną. Pasak autoriaus, kas vakarą rankas tekdavo merkti į ledą. Idėjos finansinis rėmėjas Vidmantas Martikonis sako, kad Griškevičių vertina už jo kruopštumą ir darbštumą. „Šiais laikais taip populiaru numesti vamzdžio gabalą į vandenį ir pasakyti, kad tai šiuolaikinis menas. Manau, nors menas ir šiuolaikinis, tačiau jis turi būti kuriamas iš širdies. Algis kurdamas „Žiogą“ negailėjo nei laiko, nei savo rankų. Jis tikrai sunkiai fiziškai dirbo, kol sukūrė „Žiogą“. Už tai jis vertas miestiečių pagarbos. Be to, turėsime skulptūrą, kuri išskirs mus iš kitų miestų. Tai puikus šiuolaikinio meno pavyzdys. O šiuolaikinis menas puikiai dera prie didmiesčio. Jis yra šalia, jis neįkyrus, tu jį matai, galiausiai prie jo pripranti ir, jei jis dingsta, tau jo trūksta. Toks ilgainiui vilniečiui bus „Žiogas“, - įsitikinęs meno mecenatas Vidmantas Martikonis.

Autoportretas – menininko atvirumas

A. Griškevičiaus skulptūra „Žiogas - autoportretas“ vaizduoja milžinišką vabzdį žmogaus veidu. Pasak autoriaus, tai – jo autoportretas, atspindintis platų jo meninių pomėgių spektrą, savotišką „šokinėjimą“ tarp tapybos, fotografijos ir skulptūros. A. Griškevičius sako, jog gyvas žiogas, trumpam nutūpdamas šalia žmogaus, turi ypatingą gebėjimą atkreipti į save dėmesį, stebinti, ir autorius tikisi, jog panašų efektą sukurs ir ant pastato sienos „nutūpęs“ jo „Žiogas“. „Be to, jis taip pat staiga sugeba ir dingti. V. Martikoniui siūliau papokštauti – kurią naktį nuskraidinti Žiogą ant kito namo sienos. Tada vilniečiams tikrai atrodys, kad jie turi savo miesto skraidantį Žiogą“, – šypsosi menininkas.

A. Griškevičius (g. 1954 m.) – tapytojas, fotografas, skulptorius. Garsėja savo tapybos darbais, plakatais, knygų iliustracijomis, o pastaruoju metu daug laiko skiria fotografavimui bei erdvinėms kompozicijoms. Dailininko darbams būdingas subtilus simbolizmas, atspindintis vaikišką pasaulėjautą. Dėl stiliaus originalumo kritikai A. Griškevičių laiko lietuvių dailės klasiku.

Pasak V. Martikonio, kolekcionuojančio autoportretus, A. Griškevičiaus autoportretas labai originalus. „Man patinka autoportretai, nes šiame žanre susilieja keli aspektai: turiu būdinga menininkui stilistika atliktą kūrinį, matau patį menininką ir turiu galbūt patį atviriausią kūrėjo darbą. Autoportretas turi daug intymumo, atviro prisipažinimo, savęs atskleidimo“, – sakė V. Martikonis.

A. Griškevičius džiaugiasi, kad galėjo savo autoportretui suteikti tokią netikėtą formą ir dydį. „Vilniui trūksta įvairesnių skulptūrų, žaismingesnių akcentų – dauguma mieste esančių darbų yra perdėm paminkliniai. Todėl man nepaprastai smagu pasiūlyti kažką nauja, neįprasta. Suprantama, tai ir didelis iššūkis – pirmą kartą mano darbas tampa nuolatine miesto erdvės dalimi. Man labai patinka Tado Gutausko „Dvyniai“, jie Vilniuje jau prigyja ir tampa savi. Be jų jau sunku įsivaizduoti „Verslo trikampio“ erdvę. Labai norėčiau tikėtis, kad mano „Žiogas“ pritaps“, - šypsojosi menininkas.

Tam, kad šis sumanymas taptų tikrove, daug talkino verslininkas ir visuomenės veikėjas V. Martikonis. Jo teigimu, skulptūros atidengimas Vilniaus viduryje – tai puikus pavyzdys, kaip menui neabejingi privatūs asmenys gali prisidėti prie miesto gražinimo.

„Įgyvendindami projektą, mes žengiame dar vieną žingsnį savo tikslo link – skulptūros meno plėtros, ir perkeliame meną arčiau vilniečio, į kasdienę jo aplinką“, - sakė V. Martikonis.

Žiogas gimė miesto pakraštyje

Skulptūros atidarymo šventėje dalyvavo skulptūrų parko direktorė Irena Turkevičienė. Jos prižiūrimoje erdvėje už miesto jau netelpa daugiau kaip trisdešimties pasaulio šalių ir Lietuvos skulptorių darbai. „Miestietį vabzdžio pasirodymas dažniausiai priverčia krūptelėti, tada kelias sekundes jį stebi nežinodamas, ką daryti, o paskui nuščiūvi dėl to, kad jis staiga dingo. Labai graži skulptūros idėja miestui, kuriame nuolat viskas keičiasi: žmonės juda, automobiliai, diena keičia naktį, vienas įvykis kitą. O tas žiogas ėmė ir nutūpė ant sienos. Kiek ilgai jis ten tupės? O kada nuskris? Jei skris, tai kur?“ – svarstė I. Turkevičienė, žvelgdama į milžinišką skulptūrą.

Skulptūra „Žiogas“ gimė viename iš Vilniaus rajonų – Naujosios Vilnios gamykloje. „Žiogas“ parodė, kad menas gali būti kuriamas ten, kur tradiciškai manoma, jog yra pakraštys. „Ir niekas jau negali tvirtinti, kad miesto pakraščiuose ar užmiestyje kultūrinis gyvenimas nevyksta. Vyksta. Žiogas tą užtikrino – gimęs pakraštyje atskrido į miesto centrą“, – šypsojosi A. Griškevičius.

Finansinė parama skulptoriams

Verslininko, visuomenės veikėjo ir meno mecenato V. Martikonio iniciatyva parkas „Vilnoja“ ir visuomeninė organizacija „Vilnoja“ nuosekliai prisideda prie skulptūros meno tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Todėl šiemet skelbiamas konkursas menininkams, kuriantiems skulptūrą. Akmens skulptūrų parkas „Vilnoja“ skelbia konkursą sukurti skulptūrą Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. Lietuvos autoriai kviečiami akmenyje įkūnyti savo kūrybines idėjas, jausmus bei ypatingą pagarbą šią įspūdingą sukaktį pasitinkančiai valstybei.

„Lietuvos vardo tūkstantmetis bus minimas daugybe įvairių kultūros projektų, tačiau norime, kad ši sukaktis taptų ypatinga ir šalies skulptoriams. Neabejoju, jog kūrėjai priims iššūkį, ir išvysime daugelį įdomių, tūkstančio šalies vardo metų vertų darbų“, - sako konkurso organizatorius „Vilnojos“ parko įkūrėjas V. Martikonis.

Teikti paraiškas konkursui menininkai kviečiami iki šių metų gruodžio pirmosios. Konkursui pateiktus projektus vertins komisija, atrinksianti autorių, kurio pasiūlyta skulptūra bus originaliausia bei labiausiai atitiks konkurso temą. Konkurso nugalėtojas iš lietuviško granito sukurs savo skulptūrą, papuošiančią centrinę „Vilnojos“ parko aikštę, bei bus apdovanotas pinigine premija.

Akmens skulptūrų simpoziumai „Vilnojos“ parke organizuojami nuo 2001 m. Tuomet parko įkūrėjas V. Martikonis pakvietė Sudervėje kurti aštuonis garsius Lietuvos menininkus. Jų skulptūros pirmosios papuošė parką. Po metų simpoziumas tapo tarptautinis - į jį atvyko skulptorių iš Latvijos, Švedijos, Rusijos, Lenkijos ir Baltarusijos. Šiuo metu parke eksponuojama per 60 įspūdingų granito skulptūrų, kurias kiekvienais metais atvyksta apžiūrėti tūkstančiai lankytojų.

Bernardinai.lt