Mėgstame pasiskųsti, kad blogai gyvename. Kartais tie skundai būna pagrįsti, tačiau kartais tikrai ne. Pažvelgę plačiau, pasidairę po pasaulį pamatysime ir suprasime, kad yra daug žmonių kurie gyvena kur kas blogiau ir mielai pasikeistų su mumis vietomis.
Beveik 20 procentų viso pasaulio gyventojų per dieną gali išleisti mažiau nei 1 JAV dolerį t.y. apie 2,35 lito, o daugelis mūsų sau galime leisti tikrai daugiau. Beveik 800 milijonų žmonių, iš jų - 200 milijonų vaikų badauja arba maitinasi nepilnaverčiu maistu, o tai lemia ankstyvą mirtį, įvairias ligas. Beveik visi jie, kaip ir 90 procentų visų sergančiųjų AIDS, gyvena besivystančiose trečiojo pasaulio šalyse.
Prieš aštuonerius metus Jungtinių Tautų (JT) viršūnių susitikime buvo patvirtinti Tūkstantmečio vystymosi tikslai: perpus sumažinti pasaulyje skurdą, badą, neraštingumą, moterų diskriminaciją ir t.t. Šiuos tikslus patvirtino ir Lietuva.
Europos Sąjunga (ES) jau 40 metų savanoriškai siekia mažinti skurdą, ir nelygybę tarp išsivysčiusių ir trečiojo pasaulio šalių. Sąjungos narės duoda paramą, teikia humanitarinę pagalbą besivystančioms Afrikos, Azijos, Pietų Amerikos šalimis.
Prieš ketverius metus Lietuva tapo ne tik ES nare, bet ir įsijungė į šalių donorių bendruomenę. Iš paramos gavėjo tapome donoru. Patvirtinę JT Tūkstantmečio vystymosi tikslus dalyvaujame ir vystomojo bendradarbiavimo politikoje. Apie šią politikos rūšį mažai ką iki tol žinojome. Mums tai visiškai nauja, daugeliui mažai girdėta. Tapę donorais, prisiėmė ir tam tikrus įsipareigojimus: iki 2010 metų oficiali pagalba vystymuisi turi sudaryti 0,17 proc., o iki 2015 metų - 0,33 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (t.y. apie 500 mln. litų).
Šiandien didžiausią pagalbą skiriame Baltarusijai, Ukrainai, Moldovai bei Pietų Kaukazui - Armėnijai, Azerbaidžanui, Gruzijai, Afganistano Goro provincijai. Manau, kad kur kas didesnį dėmesį turėtume skirti Afrikai – skurdžiausiam pasaulio žemynui, į kurį krypsta visos ES akys. Jau laikas lietuviams atrasti ne turistinę, pro autobuso langą matomą ir kupina egzotikos Afriką, o tą tikrąją su jos žmonėmis ir jų problemomis. Tokia Afrika nieko nepalieka abejingo, tačiau tik nedaugelis lietuvių ją tokią yra matę. Afrikos kultūrų ir mentaliteto įvairovė bei sudėtingumas, o ne retai ir šalių donorių politinė įtaka, apsunkina teikiamos pagalbos įsisavinimą skirtą šalies socialiniam, ekonominiam vystymuisi. Afrikiečiai darbštūs ir kūrybingi, deja, didžioji dauguma jų praktiškai neturi galimybių įgyti pradinį išsilavinimą, neturi sukurtos sveikatos apsaugos sistemos. 
Pagalbos Afrikai tema tarp šalies politinių partijų nepopuliari. Tuo tarpu Europos Komisija deklaruoja išskirtinį dėmesį Afrikos regionui, tuo pačiu skatindama to imtis kiekvieną šalį narę. Daugelis politikų Lietuvoje mano, kad žmonės nesupranta paramos Afrikai aktualumo, kad patys savo šalyje turime per daug socialinių ir ekonominių problemų, todėl rūpintis už tūkstančių kilometrų esančia Afrika nėra reikalinga. Bet žmonės supranta paramos būtinybę ypatingame skurde gyvenantiems pasaulio žmonėms ir daugelis pritaria, kad Afrikai reikia padėti, ir norėtų apie tai daugiau žinoti.
Mano nuomone ateina laikas diskusijai dėl Lietuvos ilgalaikės strategijos Afrikoje. Mėgstame kalbėti apie globalizaciją, tad globaliame pasaulyje Afrika yra labai šalia mūsų. Manau, kad visi visuomenės sluoksniai - verslo bendruomenė, nevyriausybinės organizacijos, politikai, akademinė bendruomenė turi kalbėti, kad rastų bendrą sutarimą dėl mūsų visų skiriamų pagalbai pinigų panaudojimo. Globaliame pasaulyje mūsų verslas turi atrasti Afriką, kur slypi aukšta rizika, bet didelės galimybės. ES yra didžiausia pagalbos vystymuisi teikėja, įgyvendina reikšmingus socialinius ir ekonominius projektus, teikia humanitarinę pagalbą. 
Visoms šalims nepadėsime, esame per maži, todėl reikia koncentruotis. Tačiau to nuspręsti negali vienas žmogus, riekia diskutuoti su daugelio sričių profesionalais: verslo bendruomene, kuri šalis ar regionas jiems būtų įdomus, socialiniais, švietimo sistemos darbuotojais, medikais ir t.t. Turime diskutuoti ir nuspręsti, kokia šalis mums įdomi ir kokia bus mūsų ilgalaikė strategija Afrikoje?
Vakarų Afrika - vienas mažiausiai išsivysčiusių regionų. Liberija viena iš tokių šalių, kuri savo teritorijos dydžiu ir gyventojų skaičiumi labai panaši į Lietuvą. Joje dešimt metų vyko pilietinis karas, ir šiandien šiai šaliai reikalinga visokeriopa parama ir pagalba. Šioje šalyje net 13 procentų vaikų iki penkerių metų miršta, raštingumas moterų vyresnių nei 15 metų - 22 procentai, vyrų virš 15 metų - 53,9 procentai.
Beveik prieš metus kviečiau kolegijų studentus dalyvauti projekte „Mano idėja Afrikai“ ir pateikti praktiškai įgyvendinamą idėją skirtą Liberijos vystymuisi. Turiu pasakyti, kad nustebino dalyvių gausa, priėmusių nelengvą iššūkį. Manau, kad darbas nevyriausybinėse organizacijose, įvairių projektų įgyvendinimas besivystančiose šalyse jaunimui puiki galimybė plačiau pažvelgti į pasaulį, neužsidaryti tarp savo ir Lietuvos problemų.
Rinkti po centą už kiekvieną pagamintą ir parduotą prekę, o surinkus reikiamą sumą įkurti Liberijoje siuvimo įmonę ir sukurtą produkciją pardavinėti Europoje bei siekis apsaugoti Afrikos miškus, plėsti jų plantacijas – buvo idėjos, kurios pelnė didžiausias komisijos simpatijas. Studentai ir jų dėstytojai pasiūlę šias idėjas jau rugsėjo 29 d. išvyksta į Liberiją. Čia jų laukia susitikimai su tarptautinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis – „Concern“, kuri dirba sanitarijos, žemės ūkio srityse, „Don Bosco“ organizacija, dirbančia švietimo srityje. Liberijoje jie galės ne tik pamatyti, bet ir patys prisiliesti prie įgyvendinamų vystomojo bendradarbiavimo projektų.
Šie jauni žmonės bus vieni pirmųjų lietuvių, kurie pradės spręsti besivystančios Afrikos šalies Liberijos problemas. Labai tikiuosi, kad kelionės metu jiems pavyks užmegzti pažinčių, susidraugauti su vietiniais žmonėmis ir įgyvendinti konkursui „Mano idėja Afrikai“ pasiūlytas idėjas. Jei apsispręs  tęsti savo darbą vystomojo bendradarbiavimo srityje, jų laukia sunkus, tačiau labai įdomus kelias.

Autorius yra  Europos Parlamento Sąjungos už Tautų Europą politinės grupės narys

 Bernardinai.lt