Šv. Petro bazilika Vatikane – didžiausia pasaulio bažnyčia, pastatyta ant šv. Petro kapo. Čia stovėjo dar Konstantino Didžiojo 362 m. pašventinta bazilika. Popiežiaus Julijaus įsakymu architektas Bramante 1506 m. balandžio mėnesį nugriovė senąją baziliką ir pradjo naujos statybą. Nuo 1514 m. Šv. Petro bazilikos statybos architektas buvo Rafaelis. Michelangelo 1547–1564 m. sukūrė galutinį bazilikos projektą su didingu kupolu ant gigantiškų kolonų. Po Michelangelo mirties jo planus vykdė Vignola ir Ligonio, Giacomo della Porta, Fontana, C. Madera.

1626 m. lapkričio 26 d. popiežius Urbonas VIII pašventino užbaigtą Šv. Petro baziliką. Ji užima 15160 kvadratinių metrų plotą, ilgis – 211, 5 m, kupolas iškilęs į 133 m. aukštį. Šv. Petro bazilikos kriptose ilsisi daugumos popiežių palaikai.  

Šv. Pauliaus baziliką  jo kapo vietoje, prie Ostijos kelio, pirmoji pastatė šv. Elena. Imperatorius Valentinas II ją nugriovė ir pastatė daug didesnę ir puošnesnę, kuri čia stovėjo daugelį amžių. Tačiau 1823 m. ją sunaikino gaisras. Popiežius Pijus IX 1846 m. paskelbė viso pasaulio katalikų aukų rinkimo vajų naujai šv. Pauliaus bazilikai. Netrukus ji ir buvo atstatyta už surinktas lėšas. Ją 1854 m. pašventino popiežius Pijus IX.

Pagal „Šventųjų gyvenimai“