Nasredino kaimynas pasiskundė, kad sapnavo, jog užlipo ant vinies ir visą naktį dėl to jam skaudėjo koją. „Ką gi, jei taip, tegaliu patarti miegoti su batais“, - atsakė jam Nasredinas.

*   *    *

Kartą Nasredinas rado pasagą, labai apsidžiaugė ir, grįžęs namo, sako žmonai: „Dabar teliko dar atrasti tris pasagas ir nusipirkti arklį, tada jau galėsime važiuoti į Meką.“ Žmona taip pat apsidžiaugė ir sako: „Grįždami galėsime mano tėvus aplankyti“. Išgirdęs tai, Nasredinas pradėjo mosuoti rankomis: „Kaip tau ne gėda, leisk bent arkliui kiek pailsėti.“

*   *   *

Nasredinas susirgo ir pas jį atėjo tie, kuriems buvo skolingas. Jis jiems pasakė: „Melskite man sveikatos, kad nenumirčiau, kol negrąžinau jums skolų.“ Šie pažadėjo melstis. Jiems išėjus, Nasredinas susimąstęs pasakė: „Dabar nebeturiu jokio akstino jiems grąžinti pinigų.“