Mąstymas

Kokia nuostabi atgaiva žmonijai yra besisukančio ratu laiko žymėjimas. Žinoma, minutės ir valandos nenumaldomai juda pirmyn ir niekada – atgal. Tačiau metų cikliškumas be galo viltingas. Mes galime pradėti iš naujo, priimti sprendimus, tikėti, kad meilė vėl klestės.

Krikščionių bažnyčiose Jėzaus žinia sutalpinama vienerių metų cikle, švenčiant  vieną Jo šlovę po kitos: atėjimą, skelbimą ir tarnystę, mirtį, prisikėlimą ir būsimą atėjimą.

Liturginiai metai prasideda adventu. Taip, Jėzus buvo atėjęs ir vėl ateis. Jis bus su mumis ir nusives mus į namus. Iki tol mūsų gyvenimas yra piligrimystė. Per kiekvieną adventą galime dar kartą pradėti gyvenimą su Juo ir Jame. Turime galimybę tapti Jo meilingo atpirkimo liudijimu, savo esybe bei darbais dalyvauti išganyme ir galiausiai prisiminti savo amžinąją lemtį.

Advento vainikas

Vainikas – tai žiedas; žiedas neturi pabaigos. Advento vainikai dažniausiai pinami iš visžalių augalų, primenančių nesibaigiantį gyvenimą, nes galiausiai niekada nesibaigs nė mūsų gyvenimas. Keturios žvakės žymi savaites. Dažnai jos violetinės (išreiškiančios būsimą liūdesį ir atgailą), o trečios savaitės – rausvos (džiūgaujame, nes Viešpats jau arti), tačiau kai kuriose šalyse naudojamos raudonos, auksinės ar natūralaus bičių vaško žvakės, simbolizuojančios gausius, bet brangius darbus mūsų gyvenime, rengiantis Karaliaus atėjimui.

Pasirink simbolius. Svarbu, kad jie būtų prasmingi tau. Šiandien uždek pirmą žvakę. Melskis su Bažnyčia:

Viešpatie Dieve,

Tavo Bažnyčia  džiaugsmingai laukia

ateinančio savo Gelbėtojo,

apšviečiančio širdis

ir išsklaidančio neišmanymo bei nuodėmės tamsą.

Užliek savo palaima mus,

uždegančius šio vainiko žvakes;

teatspindi jų šviesa didybę Kristaus,

kuris viešpatauja per amžių amžius. Amen.

(Iš Palaiminimų knygos, 1509–1540)

Betgi kaip mums gyventi su Juo, mylėti Jį, nuolat būti su Juo, mokytis iš Jo, sėdėti prie Jo kojų, iškepti duonos, kurią Jis laužys? Mes žvelgiame į tuos, kurie tai darė. Tikimės, jog mokydamiesi iš jų gausime atsakymą į klausimą kaip?

Marija iš Nazareto, priimk mane savo draugijon. Papasakok man apie Sūnų, pasidalyk  atsiminimais apie namiškius. Šis pirmas sekmadienis skirtas Jėzaus atėjimui laikų pabaigoje atminti. Sakoma, kad tu esi laiko tiltas – Izraelio duktė, Mesijo gimdytoja. Tavyje įsikūniję abiejų sandorų lūkesčiai: troškimas Jo išganingosios galios, kuri šį pasaulį padarys teisingą, ir amžinojo išsipildymo ilgėjimasis, atnešiantis mums pasitenkinimą, laimę, ramybę.  Marija, leisk man mokytis iš tavęs.

Darbai

Šiandien puoselėk troškimą ieškoti ir atrasti Jėzų.

Malda

Viešpatie, ateik! Leisk man surasti Tave; leisk išvysti Tave akis į akį.

* * * * *

Iš knygos M. Jean Frisk. "Džiugus lūkestis: Advento kelionė su Marija", 2008