Lapkričio 30 d. - šv. apaštalo Andriejaus šventė.

Tai pirmasis evangelijose sutinkamas Jėzaus mokinys: žvejys Andriejus, gimęs Galilėjos Betsaidoje, Simono Petro brolis. Jono evangelija (1 skyrius) mini jį kartu su draugu besiklausant Jono Krikštytojo, kuris, pamatęs vakar jo pakrikštytą Jėzų, sušunka: „Štai Dievo Avinėlis!” Šie žodžiai iškart paakino Andriejų ir jo bičiulį susipažinti su Jėzumi: šiedu prisiartina prie jo, kalbasi, o paskui Andriejus bėga pranešti broliui: „Radome Mesiją!“ Netrukus jau ir Simonas stovi prieš Jėzų, kuris atidžiai pažvelgęs į šį pasakė: „Tu esi Simonas, Jono sūnus, bet vadinsies Kefas“.

Tai pristatymas, vėliau - pašaukimas. Abu broliai grįžo prie savo žvejybos Galilėjos ežere, tačiau iškart viską paliko, kai atėjęs Jėzus jiems pasakė: „Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais“ (Mt 4,18-20).

Vėliau Andriejų randame grupėje – su Petru, Jokūbu ir Jonu – kuri Alyvų kalne, „pasivedę nuošaliau“, klausinėjo Jėzų apie paskutiniųjų laikų ženklus: atsakymas yra žinomas kaip „eschatologinė kalba“, kurioje pamokoma, kaip ruoštis Žmogaus Sūnaus atėjimui (Mk 13). Galiausiai Andriejaus vardas atsiranda pirmajame Apaštalų darbų skyriuje kartu su kitais apaštalais, keliavusiais į Jeruzalę po Jėzaus įžengimo į Dangų.

Daugiau Šv. Raštas nekalba apie Andriejų, tuo tarpu jis minimas apokrifiniuose raštuose. Vienas iš jų, kilęs II amžiuje ir L.A. Muratori publikuotas 1740 m., teigia, kad Andriejus paskatino Joną parašyti Evangeliją. O koptų tradicijos tekstas pasakoja apie tokį Jėzaus palaiminimą Andriejui: „Tu būsi mano šviesos kolona mano karalystėje, Jeruzalėje, mano išrinktajame mieste“.

Istorikas Euzebijus Cezarietis (ca. 265-340) rašo, kad Andriejus skelbė Evangeliją Mažojoje Azijoje ir pietų Rusijoje. Paskui, perėjęs į Graikiją, vadovavo Patraso krikščionims. Čia jis mirė kaip kankinys: anot vienos tradicijos, nukryžiuojamas žemyn galva, ant X formos kryžiaus, kuris vėliau imtas vadinti „Šv. Andriejaus kryžiumi“. Tai įvyko maždaug apie 60 metus, lapkričio 30 d.

357 metais jo palaikai perkeliami į Konstantinopolį, tačiau galva (išskyrus vieną fragmentą) pasilieka Patrase. 1206 metais, per Konstantinopolio okupaciją (ketvirtasis kryžiaus žygis) popiežiaus legatas kardinolas Kapuanas tas relikvijas perkelia į Italiją. Kai 1460 metais turkai užima Graikiją, Apaštalo galva iš Patraso perkeliama į Romą, kur bus saugoma Šv. Petro bazilikoje penkis amžius. Tai yra iki to meto, kai popiežius Paulius VI, 1964-siais sugrąžino relikviją Patraso Bažnyčiai.

Bernardinai.lt