Tarp Deitone (Ohajo valstija) esančio Tarptautinio Marijos tyrimo instituto Marijos bibliotekos eksponatų  yra prakartėlė su gausia avių, susibūrusių aplink tvartelį, banda. Kur bepažvelgsi – visur avys.

Jos man primena šiandienos Evangeliją, kur Jėzus pasakoja apie piemenį, paliekantį devyniasdešimt devynias avis ir einantį ieškoti vienintelės paklydėlės. Piemuo avies nepraganė, nuklydo ji pati. Piemens pelną lemia devyniasdešimt devynios, o ne viena avis. Tačiau piemens  globa tokia, jog nepaisoma nei naudos, nei pelno. Taip ir jūsų dangiškasis Tėvas nenori, kad pražūtų bent vienas iš šitų mažutėlių (Mt 18, 14).

Pranašo Izaijo tekstas galingai skelbia, kad Dievas mūsų prašo švelniai kalbėti su Jeruzale, paguosti jos žmones, tačiau nieko nepaisant šaukti miestams:

Štai jūsų Dievas! [...]

Ganys kaip piemuo jis savo kaimenę,

savomis rankomis surinks ėriukus,

nešios juos prie krūtinės

ir švelniai vedžios vedekles (Iz 40, 9–11).

Nuo pat ankstyvųjų krikščionybės amžių buvo aiškinamasi Marijos vardo reikšmė, nes priskaičiuojama ne mažiau septyniasdešimties reikšmių. Dictionary of Mary (Marijos žodyne) teigiama: „Žydų Senajame Testamente vardo forma yra Myriam, aramėjų kalba – Maryam,  Senojo Testamento graikiškame vertime jo forma yra Mariam, o graikiškame Naujajame Testamente – Maria.“ Šiuolaikinė kalbotyra vardą sieja su egiptietišku žodžiu mara (prisotinta, riebi, apkūni – „atitinkantį rytietišką moteriško grožio sampratą“) arba su egiptietišku mari (mylima). Trečia kalbininkų versija vardą sieja su senovės kanaaniečių žodžiu mrym, giminingu hebrajų (aukšta, didi, išaukštinta, didinga, Išaukštintoji arba Prakilnioji).

Atsidavimas Marijai taipogi skatina ieškoti simbolinių jos vardo reikšmių. Tarp poetinių, literatūrinių simbolių  išsiskiria nuomonė, jog jos vardas reiškia Avį ( angl. ewe), t. y. motininę avį. Jėzų vadindami Dievo Avinėliu, apie Jo motiną galime galvoti kaip apie avį, pagimdžiusią Jį.

Šie pamąstymai dera su Izaijo tvirtinimu, kad Dievas rūpestingai veda savąsias avis, motinas. Nepaisant didžiulių sunkumų nėštumo metu, Dievas per visą kelionę rūpestingai vedė Mariją. Mirties akimirką pažvelgęs į ją Jėzus neužmiršo pasirūpinti – suteikė ne tik būstą, bet ir iškėlė jai užduotį pasilikti visų laikų Motina.

Marija, kai savo kūrinyje matau vien susipainiojusius mazgus, iš kur man žinoti, kad Dievas tebelaiko mane savo švelniame glėbyje? Ar suvokiu, kad Jo meilė  man iš dalies yra pavedimas rūpintis kitais? Marija, tavo gyvenimas moko, jog net skendint ašarų ir mirties kartybėje meilė kitam yra geriausias būdas įveikti liūdesį ir įtampą – kartais užtenka vienos šypsenos prie kasos parduotuvėje.

Darbai

Tvirtai nuspręsk kitų kentėjimuose ieškoti Kristaus veido ir Jam atsakyti – degalinėje, automobilių stovėjimo aikštelėje, visur, kur skubantiems žmonėms trūksta meilios šypsenos.

Malda

Nuolankia malda ir atnašomis trokštame permaldauti tave, o Dieve. Neturime nuopelnų, kurie mus paremtų, tačiau būk mums atlaidus ir pagelbėk. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį.

(Iš šiandienių Mišių atnašų maldos)

Iš knygos M. Jean Frisk.Džiugus lūkestis: Advento kelionė su Marija, 2008