Senojo Testamento skaitinyje giriamas Elijas, narsus pranašas, pasipriešinęs karaliui Ahabui ir jo intrigantei žmonai Jezabelei, žudžiusiems Viešpaties pranašus ir garbinusiems stabus (žr. 1 Kar 16, 29 ir t.). Tekste iš Siracido knygos sakoma, kad Elijui buvo lemta  sušvelninti Dievo pyktį dar jam neįniršus, atgręžti tėvų širdį į jų vaikus (Sir 48, 10). Ypač jaudinamai skamba palaiminimas tiems, kurie užmigo draugystėje su Eliju.

Evangelijoje mokiniai klausia Jėzų apie Eliją. Iš Jėzaus atsakymo jiems paaiškėja, jog Elijo vaidmenį atliko Jonas Krikštytojas. Šią ypač svarbią akimirką Jėzus prasitaria ir apie būsimą kančią.

Kai kuriuose paveiksluose Marija vaizduojama su Jėzumi ant kelių kaip Mikelandželo Pietoje.  Vienas jų – tai Puerto Rike esanti  Divina Providentia – Apvaizdos Dievo Motina. Kaip visi, taip ir šis vaikelis gimė, kad mirtų. Ši niūri tikrovė, apvilkta advento violetinėmis spalvomis, priverčia mus stabtelėti. Nuo lopšio – prie kryžiaus.

Man nuolat reikia priminti, kad priešingai, nei mirtimi pasibaigiančiame miuzikle Jėzus Kristus superžvaigždė, Jėzaus gyvenimas nesibaigia ant kryžiaus. Šis Kūdikėlis mirčiai padarė galą. Manęs Jis teprašo laikytis Jo žodžio ir garbinti Jį žemai nusilenkiant, kaip Jam gimus darė Marija su Juozapu.

Prieglobsčio ieškojimas
(Iš  Mary Page straipsnio)

Kodėl kai kurios bendruomenės Švenčiausiosios Mergelės Marijos statulą nešioja iš vienų namų į kitus?

Šis paprotys kilo iš vadinamojo prieglobsčio ieškojimo Šventajai Šeimai atvykus į Betliejų. Jie ieško nakvynės būsto, kur Marija galėtų pagimdyti Jėzų. Šiam įvykiui atminti viduramžiais Vokietijoje imta „Frauen-tragen“ (nešioti Švenčiausiąją Mergelę), o vėliau Lotynų Amerikos šalyse radosi vadinamoji „Posada“ (namas, būstas, smuklė). Paprotys – tai savotiška „dvasinė kompensacija“ už smuklininko atsisakymą apnakvindinti Šventąją Šeimą  smuklėje. Įvairiose šalyse paprotys švenčiamas per adventą, tačiau skirtingai: kartais nuo jo pradžios, kartais nuo Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės arba, kaip anglakalbėje JAV, likus savaitei iki Kalėdų. Kalėdų dieną Mergelės statula ar paveikslas, kuris su procesija buvo nešiojamas iš vienų namų į kitus ir paprastai kiekvienuose paliekamas vienai ar dviem dienoms, sugrįžta į bažnyčią. Šis Kalėdoms būdingas paprotys praktikuojamas ir kitais tikslais. Švenčiant ypatingą įvykį arba meldžiantis ypatinga intencija specialios statulos (Fatimos, Tūkstantmečio Madonos, Triskart Pagarbintos Piligrimų Motinos) nešamos iš miesto į miestą, iš vienos parapijos į kitą ar iš vienų namų į kitus.

Darbai

Gal trūkinėja šeimos ar meilės ryšiai? Ar sugebi tramdyti įniršį ir širdimi atsigręžti į tave  įskaudinusį  žmogų?

Malda

Visagali Dieve, tegul nušvis mūsų širdims tavo garbės spindesys! Tegul tavo Sūnaus atėjimas išsklaidys nuodėmių nakties tamsą ir parodys, jog esame šviesos vaikai.

(Iš šiandienių Mišių pradžios maldos)

Iš knygos M. Jean Frisk.Džiugus lūkestis: Advento kelionė su Marija, 2008