Pas vieną išminčių atėjo žmogus ir paklausė: - Ką man daryti, idant tapčiau išminčiumi?

Išminčius kiek pagalvojo ir tarė: - Išeik pro duris ir pastovėk lauke.

Tuo metu lijo. Žmogus nustebęs pagalvojo: „Ko gali mane išmokyti stovėjimas lietuje?“ Tačiau jis neprieštaravo ir išėjo laukan. Lietus vis nesiliovė ir žmogus visai permirko, vanduo liejosi už apykaklės.

Po kokių dvidešimt minučių jis grįžo atgal ir tarė: - Pastovėjau lauke ir kas iš to?

Išminčius jo paklausė: - Pasakyk, kai stovėjai lietuje, ką galvojai? Ką sau atskleidei?

Žmogus atsakė: - Atskleidžiau? Aš paprasčiausiai galvojau, jog esu visiškas kvailys.

Išminčius nusišypsojo: - Tai didis atradimas. Tai kelio į išmintį pradžia. Dabar jau gali pradėti šiuo keliu eiti. Jei supratai, kad esi kvailys, tai reiškia, jog permainos tavyje jau prasidėjo.

Vertė A.N.