Džiugus lūkestis. Penktadienis (III Advento sav.)
Jėzus šitaip apibūdina Joną Krikštytoją: „Jis buvo degantis ir šviečiantis žiburys, tačiau jūs panorėjote tik valandėlę jo šviesa pasidžiaugti“ (Jn 5, 35).
Įsivaizduok Jėzų šitaip šnekantį apie tave! Pasvarstyk apie žiburį, degantį ir šviečiantį vienišame kelyje tamsią, snieguotą naktį. Prieš mane dažnai iškyla šis vaizdas mąstant apie Juozapą šalia ėdžių. Jis stovi ramus su degančiu žibintu rankoje, svetingai siūlantis pastogę ir rudu dideliu apsiaustu apgobiantis savo mažąją šeimą. Tuomet iš tikrųjų trokštu džiūgauti jo šviesoje valandėlę.
Kaip būtų gražu, jei rastųsi milijonai tokių vyrų ir moterų kaip Juozapas, kurie suvoktų atsakomybę ir išliktų nepajudinamai tvirti, be žodžių ištikimi prisiimtiems įžadams bei duotiems pažadams. Kartą ištarti žodžiai skirti amžiams. Kokią pajunti gėdą prisiminęs duotą, tačiau netesėtą pažadą. Tarnystė be žodžių būtų suteikusi skaistesnės šviesos.
Šventasis Juozapas ir stebuklingi laiptai
Santa Fe miestelyje Loreto seserys pasistatydino koplyčią. Sunku patikėti, tačiau be laiptų, vedančių į choro galeriją, o architektas pasimirė, nespėjęs jų pristatyti. Seserys ėmė kalbėti devyndienio maldas šv. Juozapui ir prašyti jo pagalbos. Baigus noveną, jau kitą dieną į miestelį raitas ant asilo atjojo paslaptingas pagyvenęs vyriškis su įrankių dėže ir paklausė, ar negalėtų jis pastatyti laiptų? Ir nors „Bažnyčia atsargiai vertina skleidžiamus gandus apie antgamtinių jėgų įsikišimą, seserys žino, jog stebuklingi laiptai buvo atsakas į jų devyndienio maldas šv. Juozapui. Tarp jų yra netgi manančių, jog žilaplaukis vyriškis ant asilo buvo pats šventasis Juozapas.“
(Ištrauka iš www.funtripslive/santa_fe/miracle_staicase/staircase.htm)

Kai su svetimais žmonėmis jaučiuosi nesuvaržyta, tuomet ypač branginu tylios ir laisvos bendrystės akimirkas. Muzikos kūrinio partitūroje pauzės ne mažiau svarbios už garsus. Nustačius prioritetus, mano audinyje atsiranda ir tylos laiko gijų – ypač šlovinimo akimirkų, praleistų kartu su kitais tyloje prie švieselės, žibančios ties prakartėle.
Darbai
Atnaujink ketinimą skirti tylos laiko poilsiui Viešpaties akivaizdoje. Tapk šviesia ir saugia priegloba kitiems.
Malda
Tėve, Tu mūsų Išgelbėtoją patikėjai šventojo Juozapo globai. Jo maldų padedama tegu mūsų Bažnyčia nepaliauja tarnavusi Viešpačiui, Jėzui Kristui, kuris gyvena ir viešpatauja su Tavimi ir Šventąja Dvasia, vienu Dievu per amžių amžius.
(Iš šiandienių Mišių šv. Juozapui pradžios maldos)
Iš knygos M. Jean Frisk. Džiugus lūkestis: Advento kelionė su Marija, 2008





















Broliai kapucinai




















