O Emanueli, mūsų valdove ir įstatymdavy,

visų tautų laukiamas

ir visų Išganytojau,

skubėk mūsų gelbėti,

O mūsų Viešpatie ir Šeimininke.

Emanuelis reiškia Dievas su mumis.  Šiandien Evangelija pasakoja, kaip Marija skuba pagelbėti Elzbietai. Savyje ji neša Kristų. Visoje žemėje niekas negalėtų ištarti Dievas su mumis taip, kaip Marija. Joje esantis Emanuelis verčia širdis spurdėti iš džiaugsmo.

Įvairiuose viduramžių paveiksluose Elzbietos ir Marijos susitikimas vaizduojamas kaip  šlovinimo akimirka. Senoji moteris klūpo priešais jaunesniąją, kuri, savo ruožtu, primygtinai prašo Elzbietą atsistoti. Senoji moteris ir jos kūdikis įsčiose pirmieji pagarbino Kristų, atsiklaupdami prieš Jį, slypintį Marijos įsčiose.

Bičiulės laiškas iš Romos, 2002

Leisk man trumpai aprašyti Kalėdų šventes Romoje. Apskritai nei pastatų išorė, nei gatvės niekuo neprimena, kad artėja Kalėdos. Matai vos vieną kitą kalėdinę puošmeną. Nepaisant to, keletas ženklų aiškiai byloja, jog tai Kalėdų metas. Tarp visose parduotuvėse ir kioskuose parduodamų kalėdinių prekių, mažiausiai rasi tokių kaip, tarkim, Valstijose, užtat čia  didžiulis įvairiausių kalėdinių prakartėlių pasirinkimas...

Susiruošusi į kalėdinę kelionę po Romos bažnyčias, aš gėrėjausi jų prakartėlėmis ir džiaugsmingai meldžiausi ką tik gimusiam Karaliui Gelbėtojui. Bažnyčiose kalėdinių eglių nebuvo, bet buvo du labai svarbūs ženklai: Kūdikėlis Jėzus ir prakartėlė. Priešais altorių gulėjo natūralaus dydžio Jėzaus skulptūra, iš visų pusių apsupta specialių dekoracijų. Žmonės kviečiami prieiti ir asmeniškai, kaip kas sugeba, pagerbti Kūdikėlį Jėzų. Viename iš šoninių altorių labai realistiškame kalvų su slėniais arba pačios Romos scenovaizdyje pavaizduotos didžiulės ėdžios tvartelyje. Net mes atpažinome kelias labai tiksliai pavaizduotas Romos dalis, su piazzas (aikštėmis), senais pastatais bei siauromis gatvelėmis. 

Vieną giliausių piligrimės išgyvenimų patyriau aplankiusi Švenčiausiosios Marijos didžiąją baziliką, seniausią ir didžiausią Marijos bažnyčią. Iš tikrųjų ji yra Kalėdų bažnyčia, nes kriptoje po altoriumi yra saugoma ėdžių, į kurias buvo paguldytas Jėzus, relikvija. Jaučiausi ypač apdovanota, kai nusileidusi laiptais žemyn atsiklaupiau priešais šią brangią relikviją tą dieną, kai švenčiamas Jėzaus Gimimas. Priešais esančioje sienoje, primenančioje olą, pavaizduota scena ėdžiose su stulbinančiomis figūromis.

Ištisus metus šis Betliejaus tvartelis, bazilikos pamatas ir širdis, visiems gebantiems klausytis iškalbingai skelbia žinią iš prakartėlės – Dievo šlovę vaiko menkume. (Asmeninis ses. M. Thomasine Treese laiškas autorei)

Mums visiems dar nevėlu Kūdikėliui Kristui įteikti garbinimo dovaną, ypač šiuo apstybės laikotarpiu. Katalikų Bažnyčios katekizmas aiškina:

Dievą garbinti reiškia su pagarba ir visišku Jam pasidavimu pripažinti menkumą kūrinio, kuris egzistuoja tik Dievo dėka. Dievą garbinti reiškia, kaip Marija giesmėje Magnificat, Jį šlovinti, aukštinti ir pačiam nusižeminti bei su dėkingumu pripažinti, jog didžių dalykų Jis padarė ir šventas yra Jo vardas. Vienintelio Dievo garbinimas išvaduoja žmogų iš užsisklendimo savyje, iš nuodėmės vergijos ir pasaulio sudievinimo.

(Katalikų Bažnyčios katekizmas, 2097)

Darbai

Šiandien tylos valandėlę skirk Kristaus šlovinimui. Rinktis gali iš daugelio būdų. Kaip Dievas, Jis šlovintinas visur, netgi visiškai nurimusioje sieloje. Mūsų bažnyčiose šlovink Jį Eucharistijoje. Prie prakartėlės šlovink Kūdikėlį ant motinos rankų.

Malda

Ateik, Viešpatie Jėzau, ateik! Apsigyvenk manyje! Leisk man kartais pajusti Tavo buvimą  šalia manęs, manyje, nepaisant manęs ir dėl manęs.

Iš knygos M. Jean Frisk. Džiugus lūkestis: Advento kelionė su Marija, 2008