Per Bernelių šv. Mišias Kretingos bažnyčioje, žvelgdamas į kelis tūkstančius švytinčių veidų, pagalvojau, kad daug lengviau suprasti posakį – žmogus be Dievo, negu Dievas be žmogaus. Vis dėlto Dievas yra ne dėl žmogaus planų ar idėjų įvykdymo. Jis nori kažko daugiau. Skaitydami Šventąjį Raštą, sunkiai, bet įsisąmoninam, kad Dievui nereikalingi statiniai. Jis be vietos, nuolatiniame judesyje. Žodžio vieta yra dykuma (hebrajiškai mitbar); Dievo vieta – kelias! Nors Dievas - benamis, bet už tai - su mumis! Dievas nėra beširdis. Šabo dieną jis ilsisi po visų kūrimo darbų žmogaus širdyje.

Dievo neįmanoma įsivaizduoti be žmogaus. Tokio Dievo nėra. Toks Dievas nereikalingas. Noriu pasikartoti: vis dėlto Dievas yra ne dėl žmogaus planų ar idėjų įvykdymo. Dievas nėra ir pageidavimų išpildymo mašina, į kurią įmetame norų žetoną ir nuspaudžiame mygtuką. Būtent daugeliui ši mašina ir nesuveikia! Aimanuoja, kad ji sugedusi, ją reikia tvarkyti, modernizuoti arba, tiesiog, eiti prie kitų mašinų!

Kaip sunku žmogui peržengti save. Dabar galime drąsiai sakyti: kaip sunku tautai peržengti save. Sunku, nes žvilgsnis nukreiptas į save, o žvelgti reikia kur kas toliau.

Bažnyčioje meldžiame teisingumo, o patys – kupini melo; meldžiame taikos, o patys gaminame ginklus; meldžiame duonos benamiams, o patys – nesidalijame; meldžiame sveikatos ligoniams, o patys nuo jų nusigręžiame; meldžiamės už mokytojus, o patys juos išvarome iš mokyklų; meldžiamės už senelius, vaikučius, pakaruoklius, žuvusius keliuose ir sudegusius savo namuose... O patys – pilni melo ir smurto. Apaštalas Jonas mus perspėja: Vaikeliai, nemylėkite žodžiu ir liežuviu, bet darbu ir tiesa (1 Jn 3, 18).

Meldžiamės ir einame pas būrėjas... Žmogeliuk, ar tu gali save giliau pažinti per būrėjos teikiamas paslaugas? Ar tu gali save teisingai suvokti atkišęs delną čigonei? Pas ją tu ateini save prarasti. Vargu ar būrėjai mokysis iš atkeliavusių į Betliejų Rytų šalies išminčių pagarbinti gimusį kūdikį. Iš to pažinsite Dievo Dvasią: kiekviena dvasia, kuri išpažįsta Jėzų Kristų kūne atėjus, yra iš Dievo (1 Jn 4, 2). Jie surado tą, su kuriuo turime būti. Būrėjams rūpi tik sava gyvastis. Bet tu, žmogeliuk, kuris žengi iš kūno gyvybės į dvasią, atidaryk jam savo brangenybių dėžutę ir duok gyvenimą. Pasilik jame, kad ir jis galėtų pasilikti tavyje. Mes esame Tikrajame – jo Sūnuje Jėzuje Kristuje (1 Jn 5, 20b). Būdamas jame tu suvoksi savo pašaukimą, savo dieviškas pareigas ir atsakomybę už viso gyvenimo virsmą – tapimą Dievo vaiku.

Kretingos pranciškonai