Sausio 20 d. minime šv. Fabijoną (m. 250), popiežių ir kankinį.

Fabijonas, pasaulietis romėnas, atvyko į sostinę iš savo dvaro kaip tik tuo metu, kai buvo renkamas popiežius. Tam jis galėjo turėti įvairių priežasčių: galbūt jis gedėjo mirusiojo popiežiaus, galbūt domėjosi, kas bus išrinktas naujuoju popiežiumi, galbūt jį kamavo rūpestis tikinčiųjų ateitimi. Žiūrėdamas į susirinkusius svarbius žmones, renkančius popiežių, turbūt galvojo - kuris iš jų bus naujasis popiežius? Staiga salėje, kurioje vyko rinkimai, diskusijų metu nuo lubų nusileido balandis. Jis nusklendė tiesiai ant Fabijono galvos, lyg Šventosios Dvasios ženklas. Visi vienbalsiai išrinko šį mažai kam žinomą žmogų popiežiumi 236 m. spalio 10 d.

Balandis mums yra taikos simbolis, ir tuomet tai buvo pranašiškas ženklas - kai Fabijonas buvo išrinktas popiežiumi, ligi tol persekiojami ir kenčiantys krikščionys sulaukė taikos ir ramybės meto - tuometinis imperatorius Pilypas buvo gana draugiškai nusiteikęs krikščionių atžvilgiu.

Tuo taikos metu Fabijonas galėjo sukurti Romos Bažnyčios struktūrą - suskirstė Romą į 7 rajonus, pavesdamas 7 diakonams juos aptarnauti. Jis kovojo su privatusų erezija Afrikoje, buvo gabus administratorius. Tačiau mirus imperatoriui Pilypui, naujasis imperatorius Decijus vėl ėmė persekioti krikščionis, versdamas juos atsižadėti savojo tikėjimo.

Fabijonas buvo nukankintas Decijaus persekiojimų pradžioje, 250 m. sausio 20 d. Palaidotas Kaliksto katakombose, čia jo kūnas surastas 1854 m. kasinėjimų metu.