Salierai ( Apium graveolens ) – prieskoninė ir maistinė daržovė, turinti ir gydomųjų savybių. Pradėta auginti Viduržemio jūros regione apytiksliai prieš 3000 metų. Vėliau paplito visoje Europoje. Lietuvoje salierus plačiau pradėta auginti ir naudoti maistui po Antrojo pasaulinio karo. Dabar salierai, galima sakyti, karaliauja viso pasaulio kulinarijoje.  Vieni juos labai mėgsta, kiti negali jų pakęsti dėl  specifinio stipraus aromato, kurį sukelia augalo sudėtyje esantys eteriniai aliejai ir, kuris būdingas visoms salierų dalims – šaknims, stiebams, lapams, sėkloms. Salierai žinomi ir dėl visos eilės savo vertingų savybių – yra nekaloringi, turi beveik visus B grupės vitaminus, vitamino C, juose yra mineralinių medžiagų – kalio, magnio, kalcio ir kitų mineralinių medžiagų. Todėl salierai gelbsti žmogaus organizmą nuo peršalimo ligų, ramina nervų sistemą, gerina medžiagų apykaitą, inkstų darbą, skrandyje ir žarnyne naikina bakterijas, šalina skysčių perteklių iš organizmo. Salierus sveika valgyti visiems, ypač sergantiems sąnarių ligomis, akmenlige, podagra, kenčiantiems nuo stresų, esantiems pastovioje kovoje su antsvoriu.

Daugumos kasdieniniuose daržovių krepšeliuose šalia tradicinių daržovių – morkų, burokėlių, bulvių, kopūstų, svogūnų ar kt. yra ir salierų – dažniausiai jų šakniagumbių, iš kurių ir su kuriais ruošiamos ne tik salotos, mišrainės, bet ir sriubos, antrieji patiekalai. Salierai valgomi žali, virti, kepti, troškinti. Žaliais, džiovintais arba sūdytais salierų lapais gardinamos sriubos, padažai, mėsos ir žuvies patiekalai. Salierų sėklos sumaltos ir sumaišytos su druska, naudojamos įvairiausių patiekalų gardinimui.

Iš salierų stiebų verdamos sriubos, jie kepami, troškinami su kitomis daržovėmis, ryžiais, makaronais, mėsa ir žuvimi, jie naudojami kepamų paukščių įdarams ruošti.

Traškūs, sultingi salierų stiebai valgomi ir žali - jų dedama į įvairiausias salotas, ypač tinka tuno, vištienos salotoms ruošti. Iš jų spaudžiamos sultys – šlakelis salierų sulčių, įmaišytas į šviežiai spaustas morkų, pomidorų ar obuolių sultis pagerina jų skonį.

Mėgstantys riešutinį sviestą, jo gali užsidėti ant saliero stiebo – bus puikus ir sveikas desertas.

Salierų ir bulvių sriuba su porais

Jums reikės:

2 šaukštų alyvuogių aliejaus,
1 svogūno,
1 – 2 porų ( baltosios ir šviesiai žalios dalies ),
6 lapkotinių salierų stiebų,
druskos,
1 - 2 bulvių,
4 česnakų skiltelių,
laurų lapo,
žalių petražolių šakelės su lapeliais,
žalių arba džiovintų čiobrelių šakelės,
apie 1,5 l vandens arba vištienos sultinio,
šviežiai maltų pipirų.

Sriubai gardinti ir puošti:

2 arbatinių šaukštelių riešutų aliejaus ( nebūtinai ),
0,5 saliero stiebo,
žalių svogūnų laiškų.

Paruošimas:

Puode, ant vidutinio karštumo ugnies, įkaitinti alyvuogių aliejų, sudėti nuluptą sukapotą svogūną, gerai nuplautus plonais gabaliukais supjaustytus porus, salierų stiebus ir kaitinti, nuolat maišant, apie 10 min., kol daržovės suminkštėja. Praėjus 5 min. nuo kaitinimo pradžios įberti ½ arbatinio šaukštelio druskos.

Sudėti nuluptas supjaustytas bulves, susmulkintus česnakus, laurų lapą, petražolių ir čiobrelių šakeles ( šakeles ir laurų lapą galima surišti, kad vėliau lengviau būtų galima išimti ). Įpilti vandens arba sultinio, sumaišyti, užvirinti, sumažinti ugnį, puodą uždengti ir virti apie 30 min., kol daržovės visai suminkštėja.

Nukelti nuo ugnies, išimti laurų lapelį ir prieskoninių žolelių šakeles. Sriubą pertrinti elektriniu smulkintuvu. Kad sriuboje neliktų daržovių plaušelių, sriubą perkošti per vidutinio tankumo sietelį. Perkoštą sriubą supilti atgal į puodą, dar kartą pertrinti elektriniu smulkintuvu, užkaitinti, įberti maltų pipirų, jeigu reikia, pasūdyti.

Paruoštą sriubą pilti į pašildytas lėkštes, į kiekvieną lėkštę įdėti po keletą labai plonais strypeliais supjaustytų salierų gabaliukų, apšlakstyti riešutų aliejumi ( esant galimybei ), užberti susmulkintų žalių svogūnų laiškų ir tiekti. 

Bernardinai.lt