Sveikatos apsaugos sistemai, kuri gyventojų laikoma sustabarėjusia ir korumpuota, „metama pirštinė“. Į Jungtinę Karalystę emigravęs gydytojas Audrius Šimaitis siūlo 1,7 mln. Lt kainuojantį eksperimentą, kurio sėkme neabejoja. Pirmiausiai jį įgyvendinti gydytojas norėtų Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, kurioje dirbo prieš emigraciją. Tačiau ligoninės administracija tam priešinasi.

A. Šimaitis ketina siekti, kad jo projektą globotų Užsienio reikalų ir Sveikatos apsaugos ministerijos.

Tiesa, jo manymu, reformos ministerija įgyvendinti negali: „Kas gali geriau žinoti situaciją nei dirbantys gydytojai? Jie turi teikti konkrečius, aiškius pasiūlymus ir reformą atlikti bendradarbiaudami su ministerija. Reforma turi vykti iš apačios į viršų, o ne atvirkščiai“.

Sakykite, ką siūlote ne tik Klaipėdos jūrininkų ligoninei, tačiau ir visai Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai?

Šiomis dienomis Klaipėdos jūrininkų ligoninės Gydymo tarybai teiksime projektą, kuris vadinasi „Naujausias sveikatos apsaugos vadybos ir paslaugų teikimo modelio įgyvendinimas“.

Šio projekto tikslas – sukurti modelį, kuriame būtų sujungti geriausi anglosaksiški ir lietuviški bruožai. Žinome, kad idealios sistemos pasaulyje nėra ir kiekviena turi savų privalumų bei trūkumų, tačiau perimti tam tikras teigiamas savybes yra įmanoma.  

Anglosaksiškos sveikatos apsaugos sistemos privalumai yra jos nuoseklumas ir užtikrintas tikslo siekimas, tačiau trūkumai – pernelyg išpūsta biurokratija, kuri kartais stabdo teigiamus proveržius. Lietuvoje to nuoseklumo ne tiek daug, bet iniciatyvos yra, mano manymu, daugiau.

 Keista, kalbama, kad Lietuvos sveikatos sistemoje biurokratijos yra labai daug.

Aš irgi taip galvojau, tačiau pradėjęs dirbti Jungtinėje Karalystėje suvokiau, kas yra tikroji biurokratija. Juk ji ir gimė Anglijoje. Antra vertus, kažin ar kur yra skaidresnė biurokratija nei Anglijoje.  

Tačiau ar Jungtinės Karalystės gydytojai yra biurokratijos vergai?

Vienas iš siūlomo projekto bruožų yra gerokai sumažinti biurokratinį darbą Lietuvos gydytojams. To būtų galima pasimokyti iš Anglijos sistemos. Norime, kad ligoninėje būtų įvestas vadybininko etatas. Kad lakstytum po ligoninę ir ieškotum pacientui lovos ar reguliuotum ligonių eiles, nereikia gydytojo kvalifikacijos ir 12 metų mokslo.

Siūlome, kad dalį gydytojų darbų, kurie nereikalauja itin aukštos kvalifikacijos, galėtų atlikti slaugytojos-specialistės. Tokios specialybės Lietuvoje dar nėra, tačiau tokį darbą galėtų atlikti kai kurios slaugės.

Trečia, būtina išnaudoti jaunųjų gydytojų potencialą ir darbą komandoje. Gerai vadovaujant ir tinkamai nukreipiant nemažą dalį darbų gali atlikti jaunieji gydytojai. Todėl prašysime, kad universitetinės ligoninės leistų 4 rezidentams praktiką atlikti projekte dalyvaujančioje ligoninėje. Be jaunųjų gydytojų neįsivaizduoju rimto ligoninės darbo: jie ne tik padeda, bet ir mokosi.

Tokias būdais siūlome sumažinti bereikalingą gydytojo apkrovimą ir jo energiją nukreipti ten, kur ji turi būti nukreipta.    

Kiek suprantu, nuo gydytojų nuėmus eilių reguliavimo pareigas, jas perdavus vadybininkams, sumažėtų eilės?

Taip, jos sumažėtų. Jos turi būti reguliuojamos.

Lietuvoje teigiama, kad Anglijoje eilės yra milžiniškos.

Ši informacija yra gerokai pasenusi: prieš 3–4 metus iš tiesų buvo didelės eilės. Kaip sakiau, kai anglai pradeda kažką daryti, tą daro nuosekliai, logiškai ir viską nuodugniai apmąsto.

Kad patektum skubos tvarka pas kardiologą, prireikia kelių dienų. Aišku, jeigu yra ūmi situacija, iškart guldoma į ligoninę. Planinė procedūra gali būti atlikta per 3–4 savaites. Planinė širdies operacija atliekama ilgų ilgiausiai per 3 mėnesius.  

 Lietuvoje sveikatos apsaugos sistema yra bemaž pati korumpuočiausia. Pacientai taip pat skundžiasi ir prastu aptarnavimu. Kaip siūlote išspręsti šias problemas?  

Manau, kad papildomų mokėjimų problema yra kompleksinė, policiniais metodais jos neišspręsi. Manau, būtina pakelti gydytojų atlyginimą taip, kad pacientas žinotų, jog nebereikia duoti kyšio.    

Žinoma, turi būti labai aiški ir skaidri eilių nustatymo tvarka. Manome, kad ją turėtų tvarkyti vadybininkas, o ne skyriaus vedėjas savo užrašų knygutėje. Turėtų būti skaidri sistema, į kurią gydytojams net nebūtų leidžiama kištis.

Ką galvojate apie sveikatos apsaugos ministro ketinimus legalizuoti kyšius?

Tarp Europos Sąjungos valstybių Lietuva sveikatos apsaugai skiria pusantro karto mažiau nei vidurkis (ES vidurkis – 6,6 proc., Lietuva skiria 4,3 proc. – lrt.lt). Todėl manau, kad papildomo mokesčio įvedimas pacientui yra apiplėšimas. Jeigu valstybė skirtų 10 proc. nuo BVP   sveikatos apsaugai ir būtų akivaizdu, kad nesugebama įgyvendinti visų sveikatos apsaugos funkcijų, tada būtų galima galvoti apie papildomus mokesčius.

 O kaip spręstumėte prasto aptarnavimo problemą?

Prastą aptarnavimą dažnai lemia tai, kad gydytojai patiria nemažai streso: jie nespėja dirbdami kitus darbus – tam, kad juos nudirbtum dažnai neužtenka net ir 24 val. Kaip gali žmogus, visąlaik patirdamas stresą, su pacientu gražiai ir laisvai bendrauti?   

Todėl siūlome įvesti maksimalią dienos darbo trukmę. Išlaikant dabartinį atlyginimą, siūlome nustatyti darbo lubas, kad gydytojas galėtų pailsėti.

Dirbti 1,5 etato, vadinasi, dirbti 12 val. O jeigu gydytojas šalia valstybinės dar nori užsiimti ir privačia praktika? Tam nelieka laiko. Manau, kad jeigu valstybė nesugeba mokėti atitinkamų atlyginimų gydytojams, tai bent turėtų sudaryti sąlygas privačiai praktikai atlikti. Jeigu gydytojų darbo diena būtų ribojama, tarkime, iki 4 valandų, tai po darbo gydytojas galėtų kelias valandas skirti privačiai praktikai.  

Visgi kokia yra bendra šio projekto idėja?

Kalbant filosofiškai, siūlome į sveikatos reformą pažiūrėti visai kitu rakursu. Jeigu iki šiol buvo bandoma ją įgyvendinti vienu ypu, per metus ar du, tai mes siūlome kitką. Siūlome vienoje ligoninėje, šiuo atveju Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, sukurti vieną sveikai funkcionuojantį ūkinį vienetą.  

Iš to galėtų pasimokyti visa šalis. Be to, jeigu būtų padaryta klaida – ji būtų padaryta sąlyginai mažu masteliu. Antra vertus, iš klaidų yra mokomasi. Dėl to šis projektas vadinamas pilotiniu.  

 Ir tam, kad ji būtų įgyvendinta, reikėtų...

Aš pageidaučiau tapti šio projekto koordinatoriumi. Žinoma, šiam projektui turi pritarti aukščiausios struktūros, Klaipėdos jūrininkų ligoninė ir, logiška, turiu būti priimtas dirbti šioje ligoninėje.

Kiek, Jūsų skaičiavimais, kainuotų šis bandymas?

Iš esmės reikėtų išleisti apie 10 paprastų ir nereikalaujančių ilgų svarstymų įstatymų. Tą galima padaryti per mėnesį ar du. Pinigų, mūsų skaičiavimais, per pirmus du metus reikia 1,7 mln. litų. Tai juokinga suma palyginti su tuo, kokios problemos yra išsprendžiamos.

Kodėl pasirinkta būtent Klaipėdos jūrininkų ligoninė?

Aš prieš emigravimą joje ilgą laiką dirbau. Pažįstu jos kolektyvą ir noriu grįžti. Apskritai noriu grįžti į Lietuvą. Noriu ne tik grįžti į Lietuvą, bet ir dalyvauti procese, kuriuo kažkas keičiama.

Esu vienas iš tų emigrantų, kurie išvažiuoja ne dėl pinigų, o dėl to, kad sistema trukdė asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui. Dirbant Lietuvoje ta pati ligoninės vadovybė du kartus atmetė mano siūlymus, kaip gerinti ligoninės darbą. Be to, niekada nesusitaikiau su papildomu mokėjimu. Manau, pinigai turi būti uždirbami itin skaidriai. To sieksiu visą savo gyvenimą.    

 Ar šį projektą jau esate kam nors pristatę?

Taip. Šį projektą pristačiau Klaipėdos jūrininkų ligoninei.

Kaip jis buvo sutiktas?

Vyriausias gydytojas (dr. Jonas Sąlyga – lrt.lt) šį projektą atmetė.

Kodėl?

Nežinau, kodėl. Mano kolegos, su kurias aš intensyviai bendrauju ir nesu praradęs ryšių, šiam projektui pritaria. Keista, kad šiuo atveju, tam tikra prasme, asmeniniai interesai buvo iškelti virš pacientų interesų.

Šiam projektui nepritarė vyr. gydytojas, tačiau klausimas dar nebuvo svarstytas Ligoninės ir Gydymo tarybose. Tikiuosi, kad tam bus pritarta, nes kalbame apie naudą pacientams ir visai Lietuvai.  

Nors vyr. gydytojas mane patikino, kad projektui nepritaria dauguma ligoninės specialistų, pasirodo, kad tai buvo netiesa: vis dar bendrauju su savo kolegomis ir dauguma jų mano siūlymui pritarė.  

Ligoninės vyr. gydytojas sakė, kad šis asociacijos (Jungtinės Karalystės lietuvių gydytojų ir odontologų ir Lietuvos Jaunųjų gydytojų – lrt.lt) pateiktas siūlymas bus svarstomas Ligoninės ir Gydymo tarybose – tai neįvyko. Nežinau, kodėl tokius sprendimus priima vienas žmogus.

Kai nusiuntėme vyr. gydytojui ligoninės darbo ir struktūros analizę, jis pasakė, kad projektui nepritaria ligoninės vadovybė. Kas tai yra? Jis ir jo pavaduotojas?

Įdomu, kad pirmame mūsų pokalbyje, kurį protokolavau, vyr. gydytojas pripažino faktą, kad reikalingi pokyčiai, tačiau išvydęs metmenis jis sako priešingai. Kaip ir sakiau, Lietuvos administraciniuose valdymo mechanizmuose trūksta nuoseklumo.  

Kaip pasikeistų ligoninės valdymas įgyvendinant šį projektą?

Vienas iš projekto tikslų yra pakeisti ligoninės valdymą iš administracinio į koleginį modelį. Blogai, kai ligoninėje sprendimus priiminėja vienas asmuo.

Kiek žinau, šiandien dėl šio projekto ketinate susitikti su sveikatos ministru Algiu Čapliku ir užsienio reikalu ministru Vygaudu Ušacku?

Taip. Norime, kad šį projektą globotų Užsienio reikalų ir Sveikatos apsaugos ministerijos.

 Smalsu, kodėl Užsienio reikalų ministerija?

Kai ponas V. Ušackas dirbo ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje, tarp lietuvių gydytojų asociacijos ir ambasados užsimezgė glaudūs ryšiai, tad labai natūralu, kad vienu iš globėjų taptų būtent V. Ušackas.

Sveikatos apsaugos ministras interviu lrt.lt teigė esąs atviras pasiūlymams...

Taip. Jis aiškiai pasakė, kad laukia pasiūlymų ir kad gydytojų visuomenė turi būti aktyvi. Šia prasme ministrui pritariu 100 proc. Manau, kad reformos negali įgyvendinti ministerija – kas gali geriau žinoti situaciją nei dirbantys gydytojai?

Jie turi teikti konkrečius, aiškius pasiūlymus ir reformą atlikti bendradarbiaudami su ministerija. Reforma turi vykti iš apačios į viršų, o ne atvirkščiai. Ministerijos darbas yra padėti bendradarbiauti, pagaliau, netrukdyti.

Kalbino Juozas Paškauskas