Miręs Sebastėje (Armėnija), apie 316 m.

Šv. Blažiejus gerbiamas tiek Rytų, tiek ir Vakarų Bažnyčioje, o jo šventės metu paplitusi „gerklės palaiminimo“ sakramentalija atliekama paliečiant gerklę dviem sukryžiuotom žvakėm arba patepant palaimintu aliejumi, prašant šv. Blažiejaus užtarimo. Ši apeiga artimai susijusi su tradicija, kuri perduoda, jog vyskupas Blažiejus stebuklingai išgelbėjo berniuką, kuriam gerklėje buvo įstrigęs kaulas ar ašaka.

Buvo vyskupas, ir laikoma, kad valdė Sebastės bendruomenę Armėnijoje, kai Romos imperijoje buvo suteikta kulto laisvė krikščionims: 313 m., valdant Konstantinui ir Licinijui, abu „Augustai“, tai yra imperatoriai (be to, dar ir giminės: Licinijus vedė Konstantino seserį). Licinijus valdė Rytų imperiją, tad jo Blažiejus buvo jo pavaldinys. Vyskupas Blažiejus mirė nukankintas apie 316 metus, tai yra jau pasibaigus persekiojimams. Kodėl?

Neįmanoma to nustatyti. tikriausiai tai įvyko dėl konflikto tarp dviejų valdovų, kuris kilo 314 m. Su trumpomis pertraukomis jis tęsėsi iki 325 m. kai Konstantinas suorganizavo Licinijaus nužudymą Salonikuose. Dėl konflikto Rytuose buvo rengiama ir keletas lokalių persekiojimų – galbūt dėl per daug stropių gubernatorių, kaip rašo istorikas Euzebijus Cezarietis IV amžiuje – sugriaunant bažnyčias, pasmerkiant krikščionis priverstiniams darbams, vyskupų nužudymu, tarp jų ir Bazilijus iš Amasėjos, Juodosios jūros regione.

Apie Blažiejų pasakojantys tradiciniai pasakojimai, kurių tikslas - paskatinti tikinčiųjų pamaldumą, kupini stebuklingų detalių. Blažiejaus kūnas buvo palaidotas Sebastės katedroje; tačiau 732 m. dalis relikvijų buvo norėta nugabenti į Romą. Tačiau staiga kilusi audra nukreipė keliautojus Maratėjos (Potenca) link: čia tikintieji priėmė relikvijas į savo bažnytėlę, kurios vietoje dabar stovi garsi bazilika. Bažnyčia stovi ant kalvos, pavadintos Šv. Blažiejaus kalnu.