Vasario 8 d. minime šv. Jozefiną Bakhitą (~ 1868-1947).

Jozefina ilgą laiką buvo vergė, tačiau jos siela visuomet buvo laisva ir padėjo išlaisvinti ir jos kūną.

Jozefina gimė Olgosoje (Pietų Sudanas, Darfūro regionas). Kai jai buvo septyneri, ji buvo pagrobta ir parduota į vergiją. Jai buvo suteiktas vardas Bakhita, kuris reiškė „laiminga“. Ji buvo keletą kartų parduota, galiausiai 1883 m. ją pardavė Kalistui Legnani, Italijos konsului Chartume, Sudane.

Po dvejų metų konsulas pasiėmė Jozefiną į Italiją ir atidavė ją savo draugui Augustui Michieli. Bakhita tapo Miminos Michieli aukle. Ji turėdavo lydėti Miminą į Venecijos katechumenų mokyklą, kurią prižiūrėjo Kanosos seserys. Kol Mimina mokėsi, Jozefina pajuto troškimą priklausyti Katalikų Bažnyčiai. Ji buvo pakrikštyta ir sutvirtinta 1890, priimdama Jozefinos vardą.

Kai Michielis grįžo iš Afrikos, jis norėjo Miminą ir Jozefiną pasiimti su savimi, būsimoji šventoji atsisakė vykti. Buvo pradėtas teismo procesas, kuriame Kanosos seserys ir Venecijos patriarchas  liudijo Jozefinos naudai. Teismas nusprendė, kad kadangi vergovė Italijoje uždrausta, Jozefina iš tikrųjų buvo laisva jau nuo 1885 m.

Jozefina įstojo į Šv. Magdalenos Kanosietės seserų vienuolyną 1893 m. 1902 m. ji buvo perkelta į miestą netoli Veronos, kur ji religinei bendruomenei padėjo virdama valgyti, siūdama, siuvinėdama ir pasitikdama lankytojus. Netrukus ji tapo vaikų, lankiusių seserų mokyklą, ir vietinių žmonių  numylėtine. Kartą ji pasakė : „Būk geras, mylėk Viešpatį, melskis už tuos, kurie Jo nepažįsta. Kokia malonė yra pažinoti Dievą!“

Pirmieji žingsniai jos beatifikacijos link prasidėjo 1959 m. Palaimintąja ji buvo paskelbta 1992 m., šventąja - 8 metais vėliau.  

Jozefinos kūnas buvo sužalotas tų, kurie ją pavertė verge, bet jie negalėjo paliesti jos sielos. Jos krikštas parodė jai kelią išsilaisvinimo link, o tuomet - tarnystei Dievo žmonėms bei Kanosos seserims.

Ji dirbo daugeliui „šeimininkų“, tačiau galiausiai buvo laiminga galėdama kreiptis į Dievą kaip į tikrąjį šeimininką ir priimdama viską kaip Dievo valią jai.

Per jos kanonizacijos Mišių homiliją popiežius Jonas Paulius II sakė, kad šv. Jozefina Bakhita yra puikus išsilaisvinimo pavyzdys. Jos gyvenimo istorija įkvepia mus nelikti pasyviais  kitų valios vykdytojais, tačiau dėti visas pastangas išlaisvinant mergaites ir moteris iš priespaudos ir smurto, ir padėti joms susigrąžinti orumą bei teises.

Bernardinai.lt