Vasario 14 d. Bažnyčia mini brolius šv. Kirilą (837-869 m., krikšto vardas Konstantinas)  ir Metodijų (825-885 m., krikšto vardas Michailas), kraujo ir tikėjimo brolius, Evangelijos šviesos nešėjus slavams, todėl pramintus “slavų tautų apaštalais”.  Jie nuo seno liaudyje gerbti kaip šventieji, o oficialiai Visuotinėje Bažnyčioje paskelbti šventaisiais tik 1880 m. popiežiaus Leono XIII.

Žinomas ne vienas atvejis, kai Bažnyčia paskelbia brolius šventaisiais, kaip antai apaštalai Petras ir Andriejus, kankiniai Kozmas ir Damijonas, pirmieji slavų kankiniai Borisas ir Glebas, šventoji Anibalė Marija ir Dievo tarnas Pranciškus Marija iš Prancūzijos, šventasis Kryžiaus Paulius ir palaimintasis Jonas Krikštytojas Danėjus, palaimintieji Jonas Marija ir Luidžis Boccardo, palaimintieji Antonijus ir Markas Cavaniai.

Kilę iš Tesalonikų, Graikijos miesto, tuo metu priklausiusio Bizantijos imperijai, Kirilas ir Metodijus evangelizavo Panoniją ir Moraviją. Nėra išlikusių daug faktų apie Kirilą ir jo brolį Metodijų. Jų gyvenimai buvo aprašyti dviejose knygose “Vitae”, surašytose senąja slavų kalba, dėka kurių mus pasiekė kelios žinios apie juos.  Taip pat yra išlikę laiškų, kur popiežius užsimena apie Metodijų, bei šiek tiek informacijos randame “Italų legendose”, parašytose lotynų kalba. Tad dėl patikimų istorinių šaltinių stokos atsirado daugybė legendų apie Kirilo ir Metodijaus asmenybes.

Broliai gimė kilmingoje graikų šeimoje. Kirilas buvo jauniausias iš septynių vaikų; dar paauglys pajuto didelį troškimą studijuoti. Jaunas būdamas persikėlė į Konstantinopolį, kur studijavo teologiją ir filosofiją. Kirilas buvo labai gabus ir domėjosi viskuo: astronomija, geometrija, retorika ir muzika, tačiau lingvistikos srityje jis galėjo įrodyti savo genialumą. Be gimtosios graikų, Kirilas puikiai mokėjo lotynų, arabų ir hebrajų kalbas.

Metodijus, užbaigęs mokslus, vienoje Bizantijos Imperijos užsienio provincijų pradėjo tarnautojo karjerą. Tačiau vėliau metė darbą ir pasirinko vienuolyną.

Imperatorius labai vertino abiejų brolių talentus. Iš Konstantinopolio imperatorius išsiuntė Kirilą ir Metodijų į misijas. Misijų metu Kirilas rado popiežiaus Šv. Klemenso relikvijas, Evangeliją ir psalmyną, parašytus rusiškomis raidėmis.

Pati svarbiausia brolių misija – slavų tautų Panonijoje (teritorija, apimanti dabartinę Vengriją, Austrijos dalį, Slovėniją Slovakiją, Bosniją, Herzegivoną) ir Moravijoje (dab. Čekija) evangelizavimas.

Moravijos valdovas Rostislavas, vėliau tapęs kankiniu ir gerbiamas kaip šventasis, paprašė Bizantijos imperatoriaus atsiųsti misionierių  į jo žemes, nes slavų tauta esanti pakrikštyta, bet neturi mokytojo – tiesa, ateina mokytojai frankai, kurie moko įvairiai, vartoja kalbas, kurių žmonės nesupranta – nepažįsta raidžių ir nežino jų reikšmės. Taigi Rostislavas prašė atsiųsti  “mokytojų, kurie leis pažinti Šventojo Rašto žodį bei jo reikšmę ir pamokins tautą“.

Abu broliai, Kirilas ir Metodijus, buvo pasiruošę tokiai misijai ir kaip mokytojai, ir kaip kalbų žinovai. Tad mielai priėmė pakvietimą. Atvykęs į naują misijų žemę, Kirilas ėmėsi versti dalį Jono Evangelijos, išrasdamas naują abėcėlę, pramintą glagolica, kuri šiandien geriau žinoma kaip kirilica. Turbūt jau kurį laiką jis ieškojo abėcėlės slavų kalbai. Netruko pasirodyti ir jų skirtumai nuo frankų (dab.Vokietija) misionierių, pirmųjų šių žemių evangelizuotojų.

867 m. Kirilas ir Metodijus išvyko į Romą, kad būtų pašventinti kunigais jų mokiniai. Popiežius Adrianas II juos maloniai priėmė, patvirtino jų parengtus Biblijos ir liturginių tekstų vertimus į slavų kalbą.  Kirilas įteikė popiežiui šv. Klemenso relikvijas, kurias rado Kryme. Kol broliai buvo Amžinajame mieste, Kirilas susirgo ir mirė 869 m. vasario 14 d. Jis buvo palaidotas Šv. Klemenso bazilikoje.

Metodijus Romoje buvo pašventintas vyskupu ir paskirtas Nitros arkivyskupu (miestas dabartinėje Slovakijoje - Sremska Mitroviča), popiežius paskyrė jį slavų kalba tarnauti bažnytinei liturgijai. Metodijus grįžo į Moraviją; kai Moravijoje Rostislavą pakeitė jo vaikaitis Sventopelkas, kuriam prie širdies labiau buvo frankų dvasininkų tvarka, jis ėmė persekioti Kirilo ir Metodijaus mokinius, į kuriuos imta žvelgti kaip į eretikus. Metodijus buvo pasodintas į kalėjimą. Po kelių metų buvo paleistas, bet jau sunkiai sirgo ir, pavargęs nuo patirtų kentėjimų, mirė 885 m. balandžio 6. Jo pasekėjai buvo įkalinti arba parduoti vergais į Veneciją. Tačiau kai kuriems jų pavyko pabėgti į Balkanus.

Jei milžiniškas brolių darbas, kurį jie nuveikė Moravijoje, buvo paniekintas ir ištrintas, tai jų pasekėjus lydėjo sėkmė  Bulgarijoje, kurios valdovas šv. Borisas Michaelis I priėmė krikščionybę išskėstomis rankomis ir paskelbė ją valstybine religija. Plati Kirilo ir Metodijaus mokinių veikla šalyje davė impulsą bulgarų literatūrai ir tapo pagrindu rašytinei kultūrai. Kirilica buvo labiausiai artima bulgarams ir kitoms slavų gentims Bizantijos pasaulyje.

Todėl ne veltui Bulgarijoje gerbiami Septyni apaštalai, kaip kad juos vadina liaudis, -  Kirilas, Metodijus ir jų mokiniai Klemensas, Nahumas, Sabas, Gorazdas ir Angelarijus. Jų šventė minima liepos 27 d.

Romos Martirologoja ir liturginis kalendorius mini brolius Kirilą ir Metodijų vasario 14 d., pirmojo mirties dieną.

Popiežius Jonas Paulius II 1980 metais šventuosius brolius Kirilą ir Metodijų paskelbė Europos globėjais, kartu su šv. Benediktu. Europos ir krikščionybės Europoje ateitis buvo viena svarbiausių Jono Pauliaus II pontifikato temų. Vieningos Europos vizija nesiribojo vien tais aspektais, kuriuos šiandien bando įkūnyti Europos Sąjunga. Popiežius kalbėjo apie abiem plaučiais ateityje alsuosiančią Europą ir ši alegorija tinka ir politinei vienybei, ir Europos krikščionių vienybei. Būtent dėl to popiežiaus Jono Pauliaus II sprendimu Europos globėjais buvo paskelbti slavų tautų apaštalai šv. Kirilas ir Metodijus.