Nobelio premijos laureato J. M. Coetzee žodis Lidijos Šimkutės naujos knygos „Mintis ir uola“ pristatymo proga Pietų Australijos rašytojų centre, Adelaidėje. 2008 m. pabaigoje.

Šį vakarą jaučiuosi privilegijuotas – man malonu dalyvauti Lidijos Šimkutės naujos knygos „Mintis ir uola“ pristatyme.

Jei pažvelgsite į knygą, pastebėsite, kad ji išleista Lietuvoje, ne Australijoje. Šios knygų kopijos buvo išspausdintos tolimame krašte ir atgabentos į Australiją. Taigi šiame pristatyme dalyvauja autorė, bet nėra leidėjo. Šiais metais jau buvo šios knygos pristatymas Vilniuje, kur dalyvavo ir autorė, ir leidėjas. Dvigubas knygos pristatymas atspindi ir knygos dvejopą charakterį: pusė knygos parašyta anglų kalba, o kita pusė – lietuvių kalba. Mintis ir uola / Thought and Rock.

Paminėjau Lietuvą – tai tolimas kraštas, žinoma, taip yra tik geografine prasme. Lietuva dvidešimtame amžiuje išgyveno liūdną istoriją: ji buvo praryta Sovietų Sąjungos, nors neturi jokių giminingų ryšių nei su Rusija, nei su rusų stačiatikių religija. Dažnai užmirštame, kad Lietuva kadaise buvo galinga valstybė Šiaurės Europoje. Lietuva yra turėjusi stipresnius kultūrinius ryšius su katalikiška Lenkija negu su Rusija. Ir verta paminėti, kad tokie dideli dvidešimto amžiaus poetai kaip Česlovas Milošas ir Tomas Venclova turi lietuviškas šaknis. Pirmasis rašė lenkų kalba, o antrasis, šiuos metu gyvenantis JAV, rašo lietuvių kalba.

Bet grįžkime į Australiją. Kai kalbame apie Australiją – daugiakultūrį kraštą, mes turime galvoje, kad dominuojanti kultūra yra anglų (nors šiais laikais anglų-amerikonų), bet šalia jų gyvuoja ir kitos kultūros: yra skatinamos gyvuoti ir šio krašto aborigenų kultūra, ir kitos iš Europos, Azijos ir iš Afrikos atvykusios kultūros.

Kai pagalvojame apie šias kultūras, sudarančias Australijos daugiakultūrinę mozaiką, turime galvoje kalbą, mitybą, muziką, dailę ir kitus menus, kartais religiją. Bet rečiau pagalvojame apie intelektualinę kultūrą – meną, literatūrą, filosofiją.

Juk Dievas žino, kaip gera nueiti į restoraną ir, norint pavalgyti, pasirinkti įvairiausių patiekalų. Bet juk tai toli gražu neapima daugiakultūrinės visumos. Australija tikrai gali būti dėkinga už emigrantų įnašą. Bet prieikime prie šios dienos temos. Tarp atvykusių imigrantų yra žmonių, kurie pasirinko išlaikyti savo krašto intelektualinę kultūrą, perduoti gimtinei savo australišką patirtį ir būti tiltu ar vertėju tarp savo gimitinės ir naujojo krašto.

Tarp tokių žmonių yra Lidija Šimkutė. Lidija gimė baisiame Antrojo pasaulinio karo sūkuryje ir prieš 1949-uosius atvažiuojant su tėvais į Australiją savo vaikystę praleido pabėgėlių stovyklose Vokietijoje.

Atskirta nuo savo gimtosios žemės, ji lengvai galėjo nusigręžti nuo savo šaknų. Anaiptol taip neįvyko: subrendusi ji pasirinko tobulinti savąją lietuvių kalbą, domėjosi lietuvių literatūra ir tautosaka, neakivaizdiniu būdu studijavo Lietuvių kalbos institute Čigaoje, kur gyvena didžiausias skaičius išvykusių lietuvių, ir lankė kalbos kursus Vilniaus universitete.

Pirmoji Lidijos poezijos knyga lietuvių kalba išėjo 1978 metais (JAV). Pirmasis jos rinkinys anglų kalba (dvikalbis) išėjo 2000-aisiais (Lietuvoje). Lidija yra išleidusi dvikalbius rinkinius ne tik lietuvių / anglų kalbomis, bet ir anglų / vokiečių bei lietuvių / lenkų kalbomis. Jos eilėraščiai buvo atskirai išversti į vokiečių ir lenkų kalbas. Iš viso atskiri poetės eilėraščiai buvo išversti į trylika kalbų.

Lidija iš profesijos buvo dietologė. Baigusi profesinį darbą, ji šiuo metu paskirsto savo gyvenimo metus tarp Australijos ir Europos. Ji dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose poezijos festivaliuose. Jos poezija inspiravo ir kai kuriuos kompozitorius, tarp jų Margery Smith, kuri šį vakarą yra tarp mūsų, ir choreografus. Matyt, jos poezija patraukia kompozitorius lakoniškumu, įvaizdžių skaidrumu bei įtaigiomis daugiaprasmėmis metaforomis.

Lidija mums pateikia savo poezijos vertimus anglų kalba. O Lietuvoje ji yra pristačiusi savo vertimus įvairių australų autorių, pvz., Davido Maloufo romaną „Isivaizduojamas gyvenimas“. Taip ji atlieka kultūros ambasadorės ir tarpininkės vaidmenį.

Mums yra garbė turėti šią žymią tarptautinio rango poetę Adelaidėje ir dalyvauti jos naujos dvikalbės knygos „Mintis ir uola“ pristatyme.

Išvertė L. Š.

Bernardinai.lt