Vasario 19 d.

(Bruxelles, 1180/1181 - La Chambre, 1260 m. vasario 19 d.)

Gimęs Briuselyje 1181 m. ar 1182 m., Bonifacijus nuo 1222 m. iki 1229 m. dėstė teologiją Paryžiaus universitete, kur ir pats buvo gavęs teologo diplomą. Po to, kai jo mokiniai sukėlė streiką, protestuodami prieš tai, kad keletą jų nužudė policija, Bonifacijus paliko Paryžių ir išvyko į Kelną, kur vėl dėstė teologiją.

1231 m. kovo 11 d. paskiriamas Lozanos vyskupu. Šias pareigas atliko itin uoliai, stengėsi reformuoti tikinčiųjų ir klero gyvenimo būdą. Ypač pasižymėjo tuo, kad iš visų jėgų gynė Bažnyčios teises. Žinoma, už tai susilaukė galingųjų persekiojimo. Imperatorius Federikas II nusiuntė kareivius į Lozaną, kad nužudytų vyskupą. Tačiau sužeistas Bonifacijus stebuklingai pasveiko. Vis dėlto, matydamas, kad nebegalės vaisingai dirbti, 1239 m. liepos 15 d.  atsisakė pareigų ir pasitraukė į La Chambre, esantį netoli Briueslio, tarnavo kapelionu cistersių vienuolyne. Nėra žinių, kad Bonifacijus būtų tapęs vienuoliu.

1245 m. dalyvavo Liono susirinkime. Mirė 1260 metų vasario 19 d. La Chambre.

1702 m. jo kultas įsitvirtino cistersų ordine, kurie kasmet mini jo mirties dieną.

Jo garbei La Chambre buvo įsteigta brolija, o 1935 m. palaimintojo relikvijos iš Briuselio buvo perkeltos į La Chambre.

Bernardinai.lt