Šv. apaštalo Petro Sostas
![]() |
Šią dieną Katalikų Bažnyčia švenčia šv. Petro Sosto šventę, pagerbdama ir paminėdama pirmąjį popiežių ir visus jo įpėdinius. Popiežius (iš lot. papa - "tėvas", lenk. "papiež") - Romos vyskupas, apaštalo šv. Petro įpėdinis, Kristaus vietininkas šioje žemėje, turįs pirmenybę (primatą) prieš kitus vyskupus ir valdžią visiems ir kiekvienam krikščioniui tikėjimo ir moralės srityse. Popiežiui primatas priklauso autoriteto teise, kurią iš paties Kristaus gavo šv. Petras. Katalikų Bažnyčia šv. Petro pirmenybę sieja su popiežiaus primatu kaip vieną ir tą patį teisinį autoritetą, Kristaus paliktą šioje žemėje. "Ir aš tau sakau: tu esi Petras - Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje" (Mt 16, 18-19). Kristaus žodžius: "Bet aš meldžiuosi už tave, kad tavasis tikėjimas nesusvyruotų. O tu sugrįžęs stiprink brolius!" (Lk 22, 32) ir 3 kartus duotą įsakymą: "Ganyk mano avinėlius!" (Jn 21, 15-14) Katalikų Bažnyčia taiko lygia teise ir šv. Petro įpėdiniui - popiežiui. Šv. Petro primatą iki XII a. pripažino Rytų krikščionys, bet paskui jie pradėjo tai neigti. Nuo XV a. jį neigia ir protestantai.
1870 m. Vatikano I Visuotiniame Susirinkime buvo nutarta, kad popiežius yra neklystantis, kai jis kalba "iš katedros" (ex catedra). Popiežiaus neklaidingumą Katalikų Bažnyčia išpažįsta, kai jis kalba: 1) kaip vyriausias Ganytojas ir visų tikinčiųjų mokytojas; 2) šv. Petro autoritetą aukščiausiame laipsnyje vykdydamas; 3) skelbdamas visai Kristaus Bažnyčiai mokslą tikėjimo ir doros reikaluose; 4) įpareigodamas visus tikinčiuosius skelbiamą tikėjimo tiesą (dogmą) pripažinti. Popiežiaus neklaidingumas yra ne jo asmeninio gyvenimo, bet visos Katalikų Bažnyčios privilegija. Bažnyčia yra gyva šv. Dvasios veikimu ir Bažnyčiai reikalingas neklaidingumas, kad jis išsaugotų pagal Kristaus pažadą (Mt 16; Lk 22) tikėjimo palikimą iki pasaulio pabaigos. O popiežius yra vyriausias tos Bažnyčios mokytojas ir ganytojas. Popiežiaus autoritetas yra dieviškos kilmės ir visai nepriklausomas nuo civilinio autoriteto bei valdžios. Popiežius yra Katalikų Bažnyčios vienybės ir ryšio toks centras, kad būti vienybėje su Šv. Sostu reiškia būti tikroje Kristaus Bažnyčioje, apie kurią Jis yra sakęs, kad "bus viena avidė ir vienas ganytojas" (Jn 10, 16).
Pati pontifikatų istorija įvairi, permaininga. Po to, kai 44 m. šv. Petras įsikūrė Romoje, jo įpėdiniai daug kartų buvo tremiami iš šio miesto ir vėl čia sugrįždavo. Visi pirmųjų amžių popiežiai buvo nukankinti. Šv. Petro Sostą taikėsi užimti ir 37 apsišaukę ar neteisėtai išrinkti antipopiežiai. 79 popiežiai paskelbti šventaisiais, 8 - palaimintaisiais. Kai kurie Šventieji Tėvai popiežiavo keletą dešimtmečių, kiti - vos keletą dienų, tačiau visi jie šią dieną susilaukia pagarbos, deramos visos Bažnyčios Ganytojams.
"Šventųjų gyvenimai"
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Tai dėl to, kad Petras leidosi Tėvo pasiekiamas, tai yra atsivėrė tikėjimui, Jėzus patikėjo jam užduotį. Pirmas atsivėrė ir gavo svarbiausią užduotį. Jėzus juk sako: 'visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane ir ateinančio pas mane aš neatstumsiu'. Nes kaip gi jis atsivėrė, jeigu ne per Šventąją Dvasią, kuri yra Tėvo ir Sūnaus Santykis? Tai yra, Petras atsidūrė tarp Tėvo ir Sūnaus, Jų Dvasios įtrauktas į bendrą veiklą. Jn 6,44: 'Niekas negali ateiti pas mane, jei MANE PASIUNTĘS TĖVAS jo nepatraukia; ir tą aš prikelsiu paskutiniąją dieną.'
Tačiau niekada Jėzus nesakė, kad Petras nuo šiol tampa visų savo brolių Tėvu. Tai ką jau bekalbėti apie smulkesnes žuveles. Todėl pasinešusieji į ‚tėvus‘ turi išaugti iš tokio savęs suvokimo, nes iškrenta iš Jėzaus buvimo konteksto, kuriame Jis mus paskelbia Savo ir vieni kitų broliais.
O Jėzus Petrui, reiškia ir visiems jo įpėdiniams sako: "Bet aš meldžiuosi už tave, kad tavasis tikėjimas nesusvyruotų. O tu sugrįžęs stiprink BROLIUS!" (Lk 22, 32). NE VAIKUS!!!
Mt 16,16 Tada Simonas Petras atsakė: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“ 17 Jėzus jam tarė: „Palaimintas tu, Simonai, Jonos sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tai tau apreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra danguje. 18 Ir aš tau sakau: tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. 19 Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje“. Ne šiaip Jėzus paskyrė Petrą popiežiumi, o tik po jo išpažinimo. O straipsnio autorius nupjauna priežastį, lyg kad kiekvienas galėtų būti paskirtas popiežiumi be jokios priežasties. Cituojant Jėzų šioje vietoje ne nuo 16, o tik nuo 18 eilutės atsiskleidžia arba visiškas Jo nesupratimas, arba savo interesų turėjimas.
‚Kai kurie Šventieji Tėvai popiežiavo keletą dešimtmečių, kiti - vos keletą dienų, tačiau visi jie šią dieną susilaukia pagarbos, deramos visos Bažnyčios Ganytojams.‘
‚Popiežius (iš lot. papa - "tėvas", lenk. "papiež")‘. Nežinau kokiu žodynu jūs naudojatės, bet pasaulyje žymaus virtualaus vedlio google vertėjas verčia sekančiai: popiežius lot. papa, o tėvas lot. pater. Tai ar nematot skirtumo? Ar savo sumetimais klastojat?
Jn 6,65 Jis (Jėzus) dar sakė: „Štai kodėl aš jums sakiau: niekas negali ateiti pas mane, jeigu jam nėra duota Tėvo“.






















Broliai kapucinai





















kažkaip norisi tikėti tuo tęstinumu nuo pat Petro, bet išties nelengva... Visokių tų popiežių buvo. Kartais tei buvo labiau politinis postas...